Didesnis žuvų derlius - didesni nuostoliai

1/0
Teksto dydis:

Šiemet šalies tvenkinių žuvininkystės ūkiuose išauginta dvigubai daugiau karpių negu praėjusiais metais. Žuvų augintojai ir džiaugiasi, ir nerimauja, nes nežino, ar pavyks realizuoti tokį gausų derlių. Lietuvoje gyvų karpių paklausa sumažėjusi dėl pernelyg aukštos pardavimo kainos.

Mažas pajamas gaunantys piliečiai gali tik akis paganyti į parduotuvių akvariumuose plaukiojančias žuvis.

Pastaruoju metu sparčiai brangsta visi maisto produktai. Kiek ir kuo pabrangimas pagrįstas – niekam nerūpi. Valdžios vyrai, stebėdami kylančias kainas, tik skėsčioja rankomis, nieko negalėdami padaryti – esą tokie rinkos dėsniai. Tačiau pas mus jie, kaip kiti teisės aktai, dažnai apeinami arba veikia atvirkščiai. Pavyzdžiui, didėjant pasiūlai, kainos turėtų mažėti, o Lietuvoje kažkodėl jos vis kyla. Ir niekas negali pasakyti, kada šis procesas sustos arba taps tiesiogiai proporcingas piliečių pajamų augimui.

Pasak UAB „Išlaužo žuvis“ direktoriaus Dariaus Svirskio, šiemet Lietuvoje buvo gera vasara, užaugo dvigubai didesnis žuvų derlius negu pernai. Preliminariai paskaičiuota, kad jo vadovaujamoje bendrovėje šiemet išauginta apie 500 t karpių. „Tuo galima būtų džiaugtis, bet tie augintojai, kurie užaugino daugiau žuvų, patirs didesnių nuostolių negu užauginusieji mažiau“, - „ŪP“ pareiškė D. Svirskis, aiškindamas, kad, jo paskaičiavimu, nepatirsi nuostolių tik tuomet, jei grūdai bus 10 kartų pigesni negu žuvys.

Bendrovės vadovas apgailestavo, kad šiemet grūdų kaina perkopė 600 Lt/t, o ekologiški dar labiau pabrango. Todėl žuvų augintojai negali parduoti žuvų prekybos tinklams pigiau negu 7 Lt/kg. Tačiau prekybininkai nenori tokios kainos mokėti. O ir tarp žuvų augintojų vyksta konkurencija. D.Svirskio įsitikinimu, anksčiau įsispraudę į rinką žuvų augintojai diktuoja savo sąlygas naujokams. Tuo pasinaudoja prekybos tinklai, rengdami viešus žuvų supirkimo konkursus – kas pasiūlys žemesnę kainą. „Seni žaidėjai sudarę ilgalaikes žuvų pardavimo-supirkimo sutartis, o nauji neturi prekybos “taškų”. Tokių konkursų metu supirkimo kaina nukrinta iki 6 Lt/kg, o kai kuriems žuvų augintojams prekybininkai “numuša” iki 5 Lt/kg. Tai visiški nuostoliai“, - realizacijos ydas aiškino D. Svirskis.

Įtarimą, kad žuvys superkamos neskaidriai, kelia jau vien tai, kad nei „Maxima“, nei „Rimi“ prekybos tinklai nesako, kokiomis kainomis superka žuvis iš žuvininkystės ūkių. Tai laikoma komercine paslaptimi.

„Maxima“ atstovė spaudai Viktorija Jakubauskaitė „ŪP“ sakė, kad šiemet planuojama parduoti 500 t karpių. Tačiau ji teigė, jog šių žuvų paklausa mažėja, todėl turėtų kristi ir kainos. Dabar karpių kaina – 9,99 Lt/kg. Pasak V. Jakubauskaitės, pirkėjai daugiau pageidauja lydekų, šamų, amūrų, vėgėlių, upėtakių.

„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių tarnyba taip pat neatskleidė “komercinės paslapties” – po kiek superka žuvis iš žuvininkystės ūkių. O apie pardavimo kainas taip paaiškino: „Žuvies pasiūla ir kainos ypač priklauso nuo sezoniškumo bei jų augintojų. Pavyzdžiui, sezono metu gyvos žuvys būna pigesnės – žuvų augintojai turi didesnį derlių, nori jų parduoti daugiau, siūlo už žemesnę kainą. Prekybos tinklas dėl to papildomai antkainio nedidina – žuvų kaina pirkėjui būna mažesnė. Dabar populiariausia žuvis – karpis – kainuoja 7 Lt/kg (vasarą – apie 9-10 Lt/kg). Juos superkame iš penkių regionų augintojų, nes gyvos žuvys labai jautrios transportuoti, specialiose talpose jas galima vežti tik nustatytą atstumą. Pavyzdžiui, iš Klaipėdos negalime gabenti į Alytų. Prekiaujame taip pat gyvomis lydekomis (apie 15 Lt/kg), upėtakiais (apie 12 Lt/kg). Kol kas neturime šamų, amūrų, jų pasiūla prasideda maždaug spalio mėnesį, bet jų nedaug augina.“

Mūsų šalies žuvininkystės ūkiai paprastai kasmet užaugina apie 2 tūkst. t žuvų, karpiai sudaro 94 proc. Tačiau prekybininkai superka tik trečdalį. „Netiesa, kad karpių paklausa mažėja. Šios žuvys žmonėms neatsibodusios, jas mielai perka. Prekybos tinklams nuvežame ir šiek tiek lydekų. Bet plėšrūnėms reikia daug karosų. Mūsų tvenkiniai labiau pritaikyti karpiams, todėl juose neužauginsi nei upėtakių, nei eršketų – per šiltas vanduo. Galima būtų auginti šamus, bet Lietuvoje mažai kas juos veisia. Jų jauniklių reikėtų atsivežti iš Lenkijos. Tačiau baugu, nes ten siaučia šių žuvų ligos.

Šiemet karpių išauginsime apie 600 t. Jau dabar aišku, kad teks parduoti už mažesnę kainą, gal po 6,5 Lt/kg, o gal po 5,5 Lt/kg. Aš prekybininkams sakiau: parduokime žuvis pigiau, padidės jos perkamumas. Mano vadovaujamoje bendrovėje vidutinė paprastų ir ekologiškų karpių savikaina – 4,5 Lt/kg. Todėl galima parduoti pigiau. Ką dabar padarysi, kai susidarė tokia padėtis. Tą dalį, kurios nesupirks mūsų prekybininkai, vešime į Lenkiją, Vokietiją, ieškosime kitų rinkų. O jeigu nepavyks parduoti rudenį, parduosime vasarą. Verkšlenti nėra ko, nes niekas nepadės. Vyriausybė negali reguliuoti rinkos“, - „ŪP“ aiškino UAB „Raseinių žuvininkystė“ direktorius Česlovas Kenstavičius.

Iš tikrųjų niekas negali reguliuoti rinkos, nors Žuvininkystės departamente prie Žemės ūkio ministerijos yra Žuvų rinkos reguliavimo skyrius. Bet, pasak šio departamento direktoriaus Aido Adomaičio, tas skyrius susijęs u žvejyba Baltijos jūroje ir reguliuoja joje sugautų žuvų išėmimą iš rinkos, ženklina produkciją, žymi ekologišką.

A. Adomaičio nuomone, žuvys turėtų atpigti bent jau iš jų augintojų pusės, kai šie pradės masiškai jas realizuoti, o prekybininkai spręs – sumažinti ar ne pardavimo vartotojams kainas.

„Ūkiai nevienodi. Vieni gali žuvų išauginti daugiau ir parduoti pigiau, kiti vos suduria galą su galu. Jie taip elgtis negali. Be to, brangsta pašarai, todėl atpiginti produkciją nėra galimybių“, - žuvininkystės ūkių padėtį apibūdino A. Adomaitis.

Taigi susidarius tokiai padėčiai kai kurie žuvininkystės ūkiai, neatlaikę konkurencijos, gali bankrutuoti. Tokios galimybės departamento direktorius neatmeta. Jis prisiminė, kaip iš verslo pasaulio išnyko mažosios žuvų perdirbimo įmonės, o vietoj jų atsirado naujos „Vičiūnai“ ir „Norvelita“.

Nors Žuvininkystės departamento vadovas pripažįsta, kad šiuo metu žuvų kainos per aukštos, tačiau priekaištų prekybininkams nereiškė. Atvirkščiai, jis užsiminė apie kuriam laikui atidėtus nepatogumus sukelsiančius reikalavimus prekybininkams - nepardavinėti gyvų žuvų. Parduotuvės akvariume nusižiūrėjęs žuvį pirkėjas galės ją nusipirkti, tačiau čia pat specialios įrangos pagalba ji bus užmušta, nepatiriant streso, išvalyta ir apdorota. Tokius reikalavimus iškėlė Europos Sąjunga.

Ko gero, šie reikalavimai taip pat turės įtakos parduodamų žuvų kainai. Todėl vargu, ar Lietuva pagal žuvų suvartojimą vienam gyventojui (apie 14 kg) kada nors susilygins su kitomis ES šalimis, kuriose vidutiniškai vienas žmogus per metus suvartoja apie 26 kg žuvų ir jų produktų.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko