Ordinas majorui Lupaszkai – apgalvotas akibrokštas Lietuvai ar dvynių Kaczynskių kvailystė?

1/0
Teksto dydis:

„Prisipažinsiu, kad su dideliu nerimu pastaraisiais brolių Kaczynskių valdymo metais stebiu Lenkijoje vykdomą „istorijos politiką“ ir seku diskusijas apie „naująjį lenkų patriotizmą“, – rašė savo tekste, kurį atspausdins Lenkijos laikraščiai, Lietuvos istorijos instituto direktorius A.Nikžentaitis.

Istorikas savo karčius žodžius parašė kaip reakciją į tai, kad Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis apdovanojo majorą Z.Szendzielorzą (slapyvardis - Lupaszka).

Anot A.Nikžentaičio, taip Lenkijos prezidentas parodė, kad siauri, netgi nacionalistiniai Lenkijos interesai nugalėjo norą plėtoti draugiškus santykius su strategine partnere Lietuva.

Randu daug panašumų tarp generolo Plechavičiaus, kurį apdovanojo pašalintas prezidentas R.Paksas, ir majoro Lupaszkos apdovanojimo. Abu kovojo dėl savo prieškario tėvynės laisvės ir nepriklausomybės. Už tai abu verti pagarbos. Bet abiejų gyvenime buvo laikotarpis, kai kaip parašė A.Nikžentaitis, „nusikalto žmogiškumui, žudydami nekaltus civilius. Ir dėl to nebeverti jokios papildomos garbės”.

Brolių Kaczynskių suformuluota „naujoji lenkų patriotizmo koncepcija“ - tai ne tiek nacionalizmo išraiška, kiek antikomunizmas. Jiems herojai - visi, kurie kovojo su Kremliaus primesta valdžia. Broliai gali atleisti daug ką visiems, kurie kovojo su Maskvai pavaldžia Varšuva. Broliai Kaczynskai nėra nacionalistai.

Tiesą sakant, palyginti sunku apibūdinti brolių Kaczynskių pasaulėžiūrą. Tai padaryti bandė daug sociologų, politologų ir net psichologų, bet niekam nepavyko to padaryti. Jų pasaulis - tai kažkoks galingos praeities ilgesio, provincialumo, įsivaizdavimo, kad visi turi gerbti lenkus už jų istorines kančias ir kitų kompleksų mišinys. Tokių veikėjų ir Lietuvoje nestinga.

Požiūris į Lupaszką puikiai parodo skirtumą tarp III ir IV Respublikos šalininkų. Trečiosios Respublikos šalininkai sako, kad svarbiausia yra valstybės tęsimas, be jokių revoliucijų. Ketvirtosios Respublikos, kurios ideologiją sukūrė dvyniai Kaczynskiai, šalininkai reikalauja radikaliai išsižadėti komunistinės praeities ir atsiskaityti su tos sistemos tarnais. Dėl to ir reikalingi didvyriai, kurie iki paskutinio kraujo lašo kovojo su lenkų ir Maskvos komunistais.

Majoras Lupaszka - puikus veidas ant revoliucionierių vėliavų. Kai vyksta revoliucija, kam rūpi smulkmenos? O tie niuansai labai svarbūs lietuviams.

Profesorius A.Nikžentaitis rašė: „Ši valstybė, kaip, beje, ir Lietuvos Respublika, buvo sunaikinta 1939-1940 m., nemaža dalimi ir dėl to, kad nesugebėjo su kaimynais spręsti kylančių konfliktų. Pastarieji veiksmai, o tiksliau, požiūris į dar neužmirštą praeitį, liudija, kad vėl brendama į tą pačią upę, kurioje kartą jau buvo nuskęsta.

Ar tai pavojinga? Labai. Vis dėlto valdžios pakeitimas dėl naujų rinkimų suteikia viltį, kad daugiau niekas nebandys apdovanoti tokių „didvyrių“, kaip gen. Plechavičius ar mjr. Lupaszka.

Vis dėlto kuo taip nusipelnė majoras Z.Szendzielorzas antikomunistinei Lenkijai? Lupaszka ir Lenkijoje yra prieštaringai vertinamas. Kairiesiems jis - banditas, kriminalinių gaujų vadas, žudikas.

Vasarį brolių Kaczynskių partijos „Teisė ir teisingumas“ frakcijos iniciatyva Lenkijos Seimas priėmė specialų nutarimą dėl Lupaszkos, kuriame sakoma: „Prieš 56 metus, 1951 m. vasario 8-ąją komunistiniame kalėjime buvo nužudytas majoras Zygmuntas Szendzielorzas-Lupaszka. Karys iki paskutinės akimirkos ištikimas Nepriklausomai Lenkijai, už savo tarnybą apdovanotas dviem ordinais Virtuti Militari“. Kaip aiškino „Teisė ir teisingumas“ partijos nariai, jie norėjo pagerbti „vieną geriausių vokiečių okupacijos ir pokario antikomunistinio pogrindžio vadą“.

Atsakydamas į tai radikalių kairiųjų dienraštis „Tribuna“ straipsnyje „Jų kruvinas didvyris“ rašė: “Kodėl Seimas pagerbė kareivius, kurie nors ir buvo patriotai, bet atstovavo archaiškai, pražūtingai valstybei politikai?

Kodėl Seimo nariai nori pagerbti žmogų, kuris kovojo su lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių noru turėti savo valstybę, jeigu tie patys Seimo nariai šiandien taip aršiai kovoja dėl tų tautų nepriklausomybės? Be to, Lupaszkos rankos suteptos 200 milicininkų, liaudies kariuomenės kareivių, saugumo pareigūnų krauju. Jo biografijoje yra labai daug neaiškių gyvenimo posūkių”.

Dešinieji neliko skolingi „Tribuna“, pareikšdami, kad laikraščio teiginiai – melas, o visi majoro biografijos faktai logiškai paaiškinami. Pvz., tai, kad jis nedalyvavo „Aušros vartų“ akcijoje, kai Armija Krajowa partizanai bandė išlaisvinti Vilnių nuo vokiečių dar prieš Sovietų armijai įžengiant į miestą, paaiškinama tuo, kad majoras ankščiau gavo įsakymą artėjant sovietų kariuomenei trauktis tolyn į Lenkiją, o įsakymą pakeitus nespėjo grįžti atgal.

Ir dar vienas faktas. Lietuvos saugumas 1944 m. Vilniuje areštavo Lupaszką ir perdavė jį vokiečiams, šie jį paleido, taip bandydami Vilniaus apygardos Armija Krajowa vadovybę įkalbėti bendrai kovai su sovietais. Lupaszkos paleidimas buvo „geros valios“ gestas. Bet lenkų partizanai atmetė vokiečių pasiūlymus. Lenkijos vyriausybė išeivijoje dar tikėjosi, kad Kremlius leis atkurti demokratinę, o ne komunistinę Lenkiją, ir dėl to nenorėjo erzinti J.Stalino.

Bet kaip tik majoras Z.Szendzielorz buvo vienas iš nedaugelio karininkų, kuris tvirtino, kad sovietai nori lenkus apgauti. Būtent dėl tokio savo nepasitikėjimo sovietais jam ir pavyko išvengti sunaikinimo, kaip atsitiko su daugeliu kitų Armija Krajowa būrių.

Pokarinėje Lenkijoje Z.Szendzielorzui pavyko atkurti dvi partizanų brigadas, kurios veikė nuo pat pasienio su Ukraina iki sienos su Lietuva. Majoras buvo paskutinis antikomunistinės organizuotos rezistencijos Lenkijoje vadas. Kaip jo nekentė lenkų komunistai, rodo jau tai, kad po to, kai 1948 metais majoras buvo areštuotas, jis buvo nuteistas mirties bausme net 18 kartų.

Naujajai lenkų patriotizmo koncepcijai, kurios pagrindą sudaro antikomunizmas, buvo reikalingas vėliavnešys. Koncepcijos autoriai tokį surado. Tik niekas nepagalvojo, kad jis netinka Lenkijos kaimynams, pirmiausia Lenkijos strateginiam partneriui Lietuvai.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko