Partizanų vadas J.Žemaitis pripažintas Lietuvos valstybės vadovu (video, nuotraukos)

1/3
Teksto dydis:

Seimas priėmė deklaraciją, kuria partizanų vadas Jonas Žemaitis pripažinamas Lietuvos valstybės vadovu. Už projektą be pataisų balsavo 41 Seimo narys, prieš – 2, susilaikė 5.

Galite žiūrėti reportažą.

Priimtoje deklaracijoje pripažįstama, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties 1954 m. lapkričio

26 d. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos prezidento pareigas“.

Tačiau šiam sprendimui ir ypač paskutiniam deklaracijos sakiniui kritikos pažėrė profesionali istorikė, buvusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė, Seimo

narė liberalė Dalia Kuodytė. Trečiadienį Kovo 11-osios proga iškilmingame Seimo posėdyje kalbą apie partizanų vadą sakiusi politikė teigė, kad kolegos persistengė.

„J.Žemaitis nevykdė prezidento pareigų. Jis jas būtų vykdęs, jeigu būtų atkurta Lietuvos valstybė. Žemaitis vadovavo tai valstybės daliai, kuri kovojo už jos nepriklausomybę. Būtų teisinga pavadinti jį kovojusios Lietuvos vadovu. Paskutinis sakinys apie prezidento pareigas iškraipo realią situaciją“, - aiškino D.Kuodytė.

Istorikė per balsavimą susilaikė. Pasak jos, pagarbą generolui būtų galima parodyti ir kitaip: „Šie metai paskelbti Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio metais, tai galima sugalvoti švietimo programas ar panašias akcijas apie jį ir pačią organizaciją. Pagarba ne tuščiais burbulais grindžiama“.

Deklaracijos iniciatorė, krašto apsaugo ministrė Rasa Juknevičienė lrytas.lt teigė, kad šiuo atveju teisiniai ar konstitucinių argumentai netinka. „Kalbėti teisiškai galima įvairiai, bet tai reikia vertinti kaip simbolinį aktą. Mes padarėme tai, ką žmonės jau seniai pripažinę – J.Žemaičio-Vytauto darbą prilyginome Lietuvos vadovo pareigoms“, - sakė konservatorė.

R.Juknevičienė tikino, kad jai nekyla jokių abejonių dėl tokio žingsnio, nes ji rėmėsi moraliniais argumentais: „J.Žemaitį žmonės vadina žuvusiųjų prezidentu, net jį tardęs Lavrentijus Berija vadino prezidentu“.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys Konstantas Ramelis pritarė D.Kuodytės argumentams ir balsavo prieš R.Juknevičienės pateiktą siūlymą. Jo nuomone, beveik visas deklaracijos tekstas yra sveikintinas, tačiau ne paskutiniai sakiniai. „Teisiniu požiūriu tai neteisinga. Jeigu jį prilyginome prezidentui, tai ir po jo vadovavusius partizanus turime vadinti prezidentais, nes šalies vadovo vieta laisva nebūna“.

Jis priminė, kad užsienyje veikė išeivijos organizacijos, kurių vadovai taip pat svariai prisidėjo prie Nepriklausomybės atgavimo. „Aš neneigiu jo nuopelnų, tačiau jo negalima vadinti prezidentu. J.Žemaitis buvo kovotojų prieš okupaciją vadovas“, - konstatavo buvęs teisėjas.

J.Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje, grafo Felikso Tiškevičiaus tarnautojo šeimoje. 1944 m. gen. Povilui Plechavičiui suorganizavus Vietinę rinktinę, J.Žemaitis tapo šios rinktinės 310-ojo bataliono vadu.

Vokiečiams išformavus rinktinę, kurį laiką slapstėsi, o nuo 1945-ųjų tapo Žebenkšties rinktinės štabo viršininku. 1947 m. gegužę buvo išrinktas Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gegužės mėnesį įkūrė Jūros (Vakarų Lietuvos) partizanų sritį, tapo jos vadu. 1949 m. vasarį partizanų vadų suvažiavime J. Žemaitis buvo išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo gynybos pajėgų vado pareigas. Jam suteiktas partizanų generolo laipsnis.

1951 m. gruodį sunkiai susirgus atsisakė pareigų (jas vėl pradėjo eiti 1953-iųjų pavasarį) ir slapstėsi bunkeryje Jurbarko rajono Šimkaičių miške. 1953 gegužės 30 d. bunkeris buvo išduotas, J.Žemaitis suimtas gyvas.

1954 lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. 1997 m. vasario 14 d. prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas.

Pateikiame deklaracijos tekstą:

„Lietuvos Respublikos Seimas, minėdamas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos 60-ąsias ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio gimimo 100-ąsias metines,

remdamasis Lietuvos valstybės tęstinumu, kuris reiškia, kad Lietuvos Respublika, kaip tarptautinės teisės subjektas, nebuvo sunaikinta visą 1940-1990 metų okupacijų laikotarpį,

atsižvelgdamas į tai, kad tokį Lietuvos valstybės tęstinumą inter alia išreiškė Lietuvos Respublikos savigyna prieš SSRS agresiją, 1944–1953 metais Lietuvos Respublikos piliečių – karių savanorių pajėgoms organizuotai ginklu kovojant prieš antrąją sovietinę okupaciją, taip pat šiai kovai vadovavusios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija,

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ (Žin., 1999, Nr. 11-241) 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba „buvo aukščiausia politinė ir karinė struktūra, vadovaujanti šiai kovai, vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje“,

konstatuodamas, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis atliko kovojančių Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado ir valstybės politinei išsivadavimo kovai vadovaujančio aukščiausio pareigūno funkcijas, o Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija jam suteikė daugelį kitų valstybės vadovo įgaliojimų, įskaitant įgaliojimus atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę vykdyti Respublikos Prezidento pareigas iki susirenkant Seimui,

pažymėdamas, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis savo pareigas atliko garbingai, o būdamas priešo nelaisvėje nuo 1953 m. gegužės 30 d. iki pat nužudymo 1954 m. lapkričio 26 d. liko ištikimas priesaikai Lietuvos valstybei,

pripažįsta, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas“.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko