Amūrai ir plačiakakčiai išvalė Išlaužo tvenkinius

1/1
Teksto dydis:

Kai gerokai ūgtelėjo degalų, elektros energijos, grūdų bei kombinuotųjų pašarų kainos, vidaus vandenų žuvininkystės ūkiai atsidūrė sunkioje padėtyje. Kone visi jie visai arba iš dalies pradėjo ekologiškai ūkininkauti.

Siekdami kuo didesnio tvenkinių produktyvumo mažiausiomis sąnaudomis visi žuvininkystės ūkiai ėmėsi auginti sparčiai augančias ir jokių pašarų nereikalaujančias žuvis – amūrus bei plačiakakčius. Apie šias žuvis girdėta, tačiau iki šiol jos mažai pažįstamos ne tik plačiajai visuomenei, bet ir kai kuriems žuvų augintojams.

„ŪP“ lankėsi bene geriausių rezultatų auginant šias žuvis pasiekusioje bendrovėje „Išlaužo žuvis“.

Azijos vandenų žolėdės

Enciklopedijose ir kituose rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad amūrai paplitę Azijos upėse ir ežeruose nuo Amūro iki pietų Kinijos. Tikriausiai nuo upės kilęs ir žuvų pavadinimas. Amūrai priklauso karpinių žuvų šeimai. Skiriamos dvi jų gentys – baltieji ir juodieji amūrai.

Baltojo amūro kakta plati, nugara gelsvai pilka, šonai šviesiai auksinio atspalvio. Šios žuvys minta vandens makrofitais (dideliais augalais), neleidžia užželti tvenkiniams. Pasakojama, kad pritrūkus jiems įprastos žolės amūrai ėda net vandens lelijas, kartais pašokdami iš vandens skabo pakrančių nendres. Amūrai auga greitai. Jų ilgis gali siekti iki 1,2 m, o svoris – iki 30 kg, tačiau įprastai sugaunami 60-80 cm ilgio ir 4-8 kg svorio.

Juodasis amūras panašus į baltąjį, skiriasi tik atspalviu. Jo nugara beveik juoda, šonai tamsiai pilki, pilvas pilkšvas, žvynai dideli, pelekai tamsūs. Jaunikliai minta planktoniniais (pakibusiais vandenyje) ir bentosiniais (organizmai, gyvenantys vandens telkinio dugne) gyvūnais, o suaugę – moliuskais.

Į Lietuvą pirmą kartą amūrų atvežta 1962 m. Pirmieji bandymai introdukuoti šias žuvis nedavė pageidaujamų rezultatų, todėl jos neišplito Lietuvoje. Tik pastaraisiais metais vėl imtasi jas auginti. Tačiau šį kartą ne tik kaip vandenų švarintojas, bet ir kaip verslines žuvis. Daugiausia jų augina Išlaužo žuvininkystės ūkis.

Tai pačiai karpinių šeimai priklauso ir pietryčių Azijos vandenų žuvys – plačiakakčiai. Jų taip pat skiriamos dvi gentys – baltieji ir margieji plačiakakčiai.

Baltųjų nugara žalsvai pilka, šonai sidabriški, pilvas baltas, galva didelė, plati. Dėl galvos formos jie ir vadinami plačiakakčiais. Šios žuvys minta fitoplanktonu (plaukiojantys vandens telkinių paviršiniuose sluoksniuose augaliniai organizmai, daugiausia dumbliai). Baltieji plačiakakčiai gali užaugti iki 1 m ilgio ir 16 kg svorio.

Margieji plačiakakčiai nuo baltųjų skiriasi tamsesne spalva, didesne galva, ilgesniais krūtininiais pelekais ir mažesniais žvynais.

Kaip amūrai, taip ir plačiakakčiai natūraliomis sąlygomis Lietuvoje nesiveisia. Pas mus jiems per šalta, tačiau peržiemoja lengvai. Mūsų žuvininkystės ūkiai šių žuvų mailių perka užsienyje, daugiausia Lenkijoje ir Baltarusijoje.

Gausus pirmasis plačiakakčių derlius

Į visus AB „Išlaužo žuvis“ tvenkinius buvo supilta iš Baltarusijos atsivežto plačiakakčių mišrūnų mailiaus. Pasak bendrovės direktoriaus Dariaus Svirskio, pirmaisiais metais iš mailiaus išaugo 20-30 g žuvytės, antraisiais – nuo 300 g iki pusės kilogramo, o per trečiuosius metus jų svoris pasiekė iki 2,5 kg. „Tokio dydžio žuvis jau reikia realizuoti. Mažesnes parduosime privatiems asmenims vandens telkiniams įžuvinti, dalį pasiliksime savų tvenkinių žuvims papildyti, o stambiausias gabensime į prekybos tinklus“, – „ŪP“ aiškino, kur realizuos plačiakakčius, bendrovės direktorius D. Svirskis.

Įmonės vadovas, neslėpdamas pasitenkinimo, pasakojo, kad jo sumanymas išspręsti visiems žuvininkystės ūkiams būdingą įsisenėjusią problemą – išnaikinti dumblius, pavyko: „Būdavo, kai tie dumbliai suveši ir pražysta, vanduo pasidaro tirštas ir žuvims pradeda trūkti deguonies. Dumblius galima išnaikinti pasitelkus chemines priemones, bet tada galima pakenkti žuvims. Todėl mes nutarėme su dumbliais kovoti kitaip – įveisti žolėdžių žuvų. Ir štai per porą metų mūsų tvenkinių vanduo tapo skaidrus kaip Dzūkijos ežeruose, žuvys suėdė visus dumblius.“

Tad ką daryti dabar, kai dumblių nebeliko? Kur dėti plačiakakčius? Bet AB „Išlaužo žuvis“ direktorius nesisieloja, sakydamas, kad dumblių kasmet atsiranda kiekviename tvenkinyje. Tačiau būtina žinoti, kiek šių žuvų galima laikyti tam tikrame plote, nes per daug suleidus jos gali pradėti gaišti iš bado. Dėl to plačiakakčių plėtros galimybės yra ribotos.

Neabejotina nauda

Visi žuvininkystės ūkiai ėmėsi auginti žolėdes žuvis. Tačiau dabar dėmesys joms sumažėjęs. Mat ne kiekvienas ūkis gali pasidžiaugti tokiais rezultatais kaip AB „Išlaužo žuvis“. „Mums pasisekė geriau su plačiakakčiais. Pernai jų išauginome apie 100 t.

Tai kelis kartus daugiau negu visi žuvininkystės ūkiai kartu paėmus. Nežinau, ar čia jiems sąlygos geresnės, ar mes šiek tiek geriau juos prižiūrėjome, kad čia jie taip puikiai jaučiasi. Visais atžvilgiais plačiakakčiai davė gerų rezultatų ir prieaugliu, ir funkcionalumu bei atsparumu ligoms. Iš mūsų auginamų žuvų neatspariausi karpiai, nes daug metų jie auginami tuose pačiuose tvenkiniuose. Todėl jau susidariusi visa jų ligų „puokštė“. O štai su plačiakakčiais jokių rūpesčių neturime, nepastebėjome, kad jie būtų kažkokių ligų nešiotojai“, – vardijo žolėdžių žuvų gerąsias savybes D. Svirskis.

Nepaisant, kad plačiakakčių plėtros galimybės Išlaužo tvenkiniuose ribotos, bendrovės direktorius žvelgia toliau savo tvenkinių. Įsitikinęs šių žuvų ekonomine bei ekologine nauda, D. Svirskis, mokslininkams pritariant, bando įtikinti Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijas eksperimento tvarka įžuvinti žolėdėmis valstybei priklausančius dumbliais ir žolėmis apaugusius ežerus bei vandens telkinius.

Jo nuomone, idealiausias variantas būtų 40 t šių jau paaugintų žuvų suleisti į Kauno marias, kad jos sunaikintų dumblius, sumažintų žolėtumą, praskaidrintų vandenį ir būtų maloniau prie tokio vandens telkinio poilsiauti. Tačiau tam būtina viena sąlyga – uždrausti verslinę žvejybą, nes šios žuvys gaudomos tik tinklais, ant kabliuko nekimba.

Žolėdės žuvys tvenkiniuose gerai jaučiasi tarp kitų žuvų – karpių, karosų, ešerių, netgi lydekų, nors ten, kur yra plėšrūnių, reikėtų leisti ne mažesnius kaip 600 g svorio plačiakakčius bei amūrus.

Iš parodos - su maišeliais gyvų žuvyčių

Paprastai tvenkinių derlius susemiamas rudenį. Tačiau AB „Išlaužo žuvis“ jau dabar nuleidžiamas vieno didoko tvenkinio vanduo. Tik giliausioje vietoje mirguliuoja vandens srovė, kurioje tiršta žuvų. Visas jų tuntas pasroviui plaukia atkeltos sklendės link, kur jos tiesiog semiamos tinkliniais samčiais ir pilamos į dėžes.

Bendrovės direktorius teigia, jog skaniausios žuvys būna rudenį. Pasak jo, žuvų skonio savybės priklauso nuo riebiųjų nesočiųjų rūgščių, o šių riebalų dabar jose labai sumažėję. Mat karpiai, amūrai ir plačiakakčiai maitinasi tik tada, kai vandens temperatūra būna ne žemesnė kaip 16 OC. Todėl šiuo metu žuvys išsekusios, alkanos, nors plačiakakčiai ir amūrai atrodo riebūs, bet turi labai mažai minėtųjų rūgščių. Tad kodėl jos gaudomos pavasarį? Tačiau iš tikrųjų yra ne taip, kaip atrodo. Šiame tvenkinyje buvo auginamos lydekos. Dabar joms metas neršti. Todėl jas nutarta perkelti į kitą nerštui tinkamiausią tvenkinį, kurio pakrantėse gausu nendrių ir kitokių žolių. O kaip jas išgaudyti, nenuleidžiant vandens?

Pirmieji pasroviui plaukia plačiakakčiai, tik paskui juos – lydekos, toliau – karpiai ir paskiausiai – amūrai. Taigi žuvys išsirūšiuoja pačios. Didžiausieji amūrai ir plačiakakčiai rengiami eksportuoti bei gabenti į šalies prekybos tinklus. Netolimoje ateityje parduotuvėse pasirodys ir rūkytų amūrų bei plačiakakčių – AB „Išlaužo žuvis“ jau pakloti rūkyklos pamatai. Darbuotojai atrenka mažesnius (500-600 g) plačiakakčius ir amūrus.

Jie bus pakuojami į polietileno maišelius su vandeniu – individualiems tvenkinukams įžuvinti. Taip pat bus fasuojamos ir 15-30 g žuvytės. Taip paruošti amūrų ir plačiakakčių jaunikliai bus pristatyti į poryt Žemės ūkio universitete prasidėsiančią parodą „Ką pasėsi...2009“. Tad šių naudingų žuvų galės įsigyti kiekvienas parodoje apsilankęs ūkininkas ar sodybos šeimininkas, turintis tvenkinį ar kūdrą. Kartu su žuvų maišeliu bus įteikiama atmintinė su specialistų patarimais, kaip prižiūrėti šias žuvis.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko