Braškių bet kur nesodinkite

1/1
Teksto dydis:

Esu tik sodininkė mėgėja, niekada negalvojau apie sėjomainą. Tačiau iš sodo kaimynės sužinojau, jog ji savo lysvių bet kaip neplanuoja. Kadangi šiemet noriu pasisodinti daugiau braškių, gal parašytumėte, po ko jų geriau neauginti? – klausia Teresė Lukoševičienė iš Vievio.

Braškėms labai svarbu, kad dirvoje nebūtų daugiamečių piktžolių, o daugelis lauko, sodo ir daržo augalų joms kaip priešsėlis netinka.

Žemuoginius ir stiebinius nematodus bei verticiliozės ir fitoftorozės sukėlėjus platina dauguma gėlių (lelijos, vilkdalgiai, narcizai, raktažolės) bei kai kurios daržovės (pupelės, agurkai, pomidorai, bulvės), taip pat tabakas, avietės, todėl rizikinga po jų sodinti braškes.

Senose pievose ir ganyklose, taip pat po kelerius metus laikytų dobilienų įsiveisia daug grambuolių bei spragšių lervų, kurios nugraužia braškių šaknis, o sausais metais įsigraužia į kerelių vidų. Tokie kereliai nedera, pradeda vysti ir vėliau žūva.

Piktžolės veisiasi ir plinta (barsto sėklas) auginant ilgos vegetacijos augalus: daržoves, runkelius ir gėlių sėklojus.

Metus prieš braškių sodinimą nepatariama auginti vėlyvųjų kopūstų, kukurūzų, kardelių, nes dirvoje lieka stambių augalų liekanų.

Kaip priešsėlį galima auginti javus, tačiau jie blogai stelbia piktžoles ir alina dirvą.

Geriausias braškių priešsėlis yra trumpos vegetacijos augalai, ypač skirti žaliajai trąšai ar gyvulių pašarams: rapsai, vienametės žolės. Iš daržovių – ridikėliai, salotos, burokėliai, morkos, ankstyvieji kopūstai.

Nepatartina braškyną atnaujinti ir buvusioje braškių vietoje. Dirvoje, kurioje kelerius metus augo braškės, įsiveisia daugiametės piktžolės, todėl atsiranda ligas sukeliančių parazitų. Be to, per kelerius metus braškės iš dirvos pasisavina joms reikalingas maisto medžiagas. Taigi po jų labai tinka sėti trumpos vegetacijos pašarinius augalus žaliesiems pašarams.

Kada braškes sodinti tame pačiame plote, priklauso ir nuo to, kaip intensyviai jis išnaudojamas, kol jame neaugo braškės, ir kas jame auginta. Atsižvelgiant į mūsų ir užsienio šalių patirtį, siūloma braškes po braškių sodinti praėjus ne penkeriems, kaip rekomenduodavo anksčiau, o 2–3 metams. Mažiausiai dažnam atsėliui jautrios ‘Senga Sengana‘ ir kitų veislių, atsparių pašaknio ligoms, braškės.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko