Būrėja išmetė kortas: skubėkite taikytis

1/1
Teksto dydis:

Taupymo vajus gerokai praretino žinomos būrėjos klientų gretas, o tie, kurie tebevarsto jos duris, visai nesirūpina piniginiais reikalais ar verslo ateitimi, bet blaškosi politikos užkulisiuose, alpsta meilės ir neištikimybės fronte.

Vyrams patinka žaisti

Nedidukame namelyje Kranto gatvėje, Panevėžyje, gerą dešimtmetį veikiantis būrimo salonas dabar vos kelis kartus per savaitę atveria duris.

Būrėja Lukrecija Dūdienė į savo įstaigą atvažiuoja tik tuomet, kai interesantai paskambina prie lango priklijuotu jos telefono numeriu. Nebeveikia ir būrėjos kelerius metus turėta pažinčių tarnyba.

„Sunkiais laikais ne duonos, o vyrų trūksta. Neturiu aš padorioms moterims ko pasiūlyti. Susirenka 30 viskuo apsirūpinusių damų, o joms tenka tik vienas nusmuktkelnis jaunikis nuo konteinerių“, – atsidususi pažinčių verslo ypatumus dėsto pašnekovė.

Dar prieš metus kitus į L.Dūdienės pažinčių tarnybą kreipdavosi nemažai vyrų, trokštančių sukurti šeimą. Jų reikalavimai kandidatėms į sutuoktines atrodė suprantami: kad būtų gero būdo, šeimininkiška, mylinti vaikus, prieraiši.

Veikia keliais frontais

Šiemet į pažintis vyrai žiūrėjo kiek kitaip. Pirmiausia teiravosi, ar kandidatė turi darbą, būstą, automobilį ir santaupų. Jei visos šios sąlygos išpildytos, dar nereiškia, kad į pasimatymą nuėjęs vyras pareikš norą tęsti rimtą draugystę.

Jei pasirodydavo, kad našlė ar išsiskyrusi moteris turi du vaikus, vyrai nerdavo į krūmus.

Net ir visais punktais tinkančios damos apie šeimą galėjo nesvajoti. Vienišiai įsipareigoti neskubėjo, žaidė keliais frontais, mėtė meškerę vis iš naujo. Kelionės nuo moters prie moters, vis naujos pažintys daugeliui tapo tiesiog gyvenimo būdu.

„Kai pamačiau, kurlink sukama, supratau, kad padėti žmonėms rimtai susipažinti nebėra vilčių. Tie vienetai apynormalių vyrų įsijaučia į pasimatymų žaidimą dėl to, kad vienišų moterų daug, o jų gerokai mažiau.

O dar kai prasidėjo skambučiai su prašymais merginų ar moterų vienai nakčiai, tai pažinčių tarnybos veiklą galutinai nutraukiau“, – pasakojo L.Dūdienė.

Burtis verčia politika

Tarp būrėjos klientų mažai beliko žemesnio socialinio sluoksnio atstovų. Vargingai gyvenantys žmonės sunkmečiu burtams nebeišlaidauja.

Tačiau nekintantis klientų skaičius liko iš valdžios ir politinių sferų. Dabar, kaip ir ankstesniais metais, ne vienas L.Dūdienės teiraujasi apie karjeros galimybes, prašo išskaityti iš ženklų politinio kilimo ar kritimo požymius.

Panevėžio ir iš kitų vietovių atvykstančiai „grietinėlei“, be pozicijų išlaikymo darbiniame fronte, dar labai rūpi linksmoji gyvenimo pusė už šeimos ribų. Būrėjos jie prašo pagalbos, kai iškyla problemų dėl meilužių.

„Iš garsių miesto vyrų ir moterų paslapčių per vieną mėnesį galėčiau, oho kokią knygą parašyti! Didelė dalis žinomų žmonių, tarp jų ir panevėžiečiai, turi šešėlinį gyvenimą. Čia apie meiles iš šono kalbu. Nesitikėkite, jų pavardžių nepasakysiu. Būrėjos darbas kaip kunigo: viską žinai, bet tyli“, – sakė L.Dūdienė.

Anot būrėjos, ne vienas žinomas žmogus domisi burtais ir visokiomis magijomis, tiktai nuo aplinkinių slepia.

L.Dūdienė papasakojo apie susitikimą miesto šventėje su vienu panevėžiečiu politiku. Vyriškis su būrėja įsileido į diskusijas magijos tema, sakė šia tema skaitantis daug literatūros, bandė jai net paburti iš rankos, parodyti, ką išmokęs. Dabar šis vyras sėdi Seime.

Rūpėjo mero užkulisiai

„Ateina ir iš savivaldybės, ir tie, kas dažnai laikraščių puslapiuose šmėžuoja.

Kartais pernelyg gerai pažįstami asmenys būrimo paslaugos prašo per kitus. Neseniai buvo atvažiavusi vieno mero žmona iš kito miesto, pageidavo sužinoti, kas vyro laukia, kas jo draugai, kas priešai. Labiausiai rūpėjo, kiek dar jis savo kėdėj išsilaikys“, – šiek tiek paatvirauja pašnekovė.

Daug pikantiškesnė L.Dūdienės klientė – panevėžiečio politiko žmona. Ji į būrimo saloną atėjo ketindama per kortas išsiaiškinti, kaip toliau gyventi.

Moteris būrėjai atvirai išpasakojo intymiausias šeimos gyvenimo detales, pasiguodė, kad 8 metai bendrauja su svetimu vyru, kurį jai parūpino nuosavas sutuoktinis.

„Tas žmogus lovoj nieko nebegali, o šeimą riša bendras verslas ir turtas. Tai ką jam liko daryti? Žmonai neakivaizdžiai pakaitalą pakišo. Šiokia tokia garantija, kad žmona su meilužiu pernelyg nesulips – tas irgi turi šeimą.

Moteris klausia, ką kortos rodo, nes tiek viskas susipainioję, kad sava galva nebegali išspręsti“, – sunkiai suvokiamą situaciją papasakojo būrėja.

Kad neatmuštų klientų, būrėja viešose vietose nedemonstruoja, jog juos pažįsta, dažnai praeina nesisveikindama.

Patarė vyrą apuostyti

Šiemet meilės reikalus, pasitelkdami burtus, daugiausia sprendė pasiturintys žmonės.

Buvo atvejis, kai L.Dūdienė klientei pasakė, jog ženklai rodo, kad vyro širdis linksta prie kitos moters. Prie šių žinių dar pridėjo ir gyvenimiškų patarimų: jei kyla įtarimų, parėjusį iš darbo vyrą gerai apuostyti ir atidžiai stebėti, ar nėra elgesio pokyčių.

Klientė atkreipė dėmesį, regis, į nereikšmingas smulkmenas. Apuosčiusi vyro kaklą, užuodė aiškų svetimų kvepalų aromatą ir visiškai apstulbo pastebėjusi, kad kai kuriomis dienomis vos parėjęs iš darbo sutuoktinis lenda po dušu, nors anksčiau taip niekad nesielgdavo.

Įspaustas į kampą vyras gynėsi nesvetimaująs. Tada savo teisumu įsitikinusi žmona jį atsitempė pas būrėją ir pareikalavo, kad šioji išmestų kortas abiejų akivaizdoje.

„Pasakiau, ką ženklai rodo, ir liepiau eiti aiškintis į gatvę“, – šeimyninę dramą prisiminė L.Dūdienė.

Kirkorovo visoms reikia

Peržiūrėjusi klientų registracijos knygą, L.Dūdienė konstatavo, kad šiemet jos pagalbos prašė per 30 žmonių, turinčių problemų dėl alkoholio. Į būrėją jie kreipėsi tikėdami magiškais užkalbėjimais nuo girtavimo.

Kaip ir ankstesniais metais, paklausi buvo ištikimybės užkalbėjimo paslauga. Moterys pas L.Dūdienę kreipiasi su prašymais į šeimos židinį grąžinti paklydusį vyrą. Kitos norėjo burto, galinčio garantuoti patikusio žmogaus dėmesį.

„Liepiu moteriai pirmiausia įvertinti savo galimybes, tada didelių norų turėti. Sakau joms: man irgi Kirkorovo reikia, bet jis Pugačiovą paliko, tai ir mane gal paliks. Taigi burtai be logikos – bejėgiai. Neužkalbu ir tam, kad nuviliotų svetimą“, – tikino būrėja.

Tikintieji žodžio galia pas L.Dūdienę randa rojų. Būrėja turi kelias enciklopedijų storio rusiškas knygas, kuriose surašyti užkalbėjimai visiems įmanomiems gyvenimo atvejams, burtai iš įvairiausių reiškinių.

Štai likimo spėjimas iš šunų lojimo: vidurnaktį išeiti į kiemą su ilgu peiliu ir juo imti raižyti sniegą. Paskui staiga sustingti ir įsiklausyti. Jei iš tolo girdisi agresyvus, įnirtęs šunų lojimas – sulauksi nekokio būdo jaunikio. Jei šuo skalija be įtūžio – sutuoktinis bus švelnus lyg ėriuko vilna. O jei kaimynų šuva ima stūgauti – didelis šansas, jog tik ištekėjusi liksi našle.

Burti geriau nei advokatauti

Čia pat L.Dūdienė rėžia, kad tai, kas vyksta jos būrimo salone, nėra jokia mistika.

„Neskaitau aš iš rankų ir iš akių neburiu, tik išdėlioju kortas ir aiškinu jų paveiksliukus. Čia tas pat, kaip kompiuteris, pati nieko nesugalvoju, tik skaitau ženklus, ir tiek. Kiekvieno reikalas, tikėti ar ne“, – sako moteris.

L.Dūdienė – ne šiaip bemokslė kortų dėliotoja. Ji yra baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Net 20 metų L.Dūdienė dirbo tardytoja. Būrimo saloną buvusi tardytoja atidarė tuomet, kai išėjo į pensiją.

Dažnai nutinka, kad išsiburti atėjusios klientės dar net neatsisėdusios į kėdę ima pasakoti šeimos bėdas, kaip su vyru skiriasi, kaip turto nepasidalija. Tuomet L.Dūdienė pataria ne burtis, o susirasti gerą advokatą.

Pagal išsilavinimą ir pati L.Dūdienė galėtų gauti licenciją dirbti advokate.

„Kam man reikia naujo galvos skausmo? Visų pasaulio pinigų neuždirbsi, į kapus nė vienos sagos nenusineši, o čia aš noriu – dirbu, noriu ne. Žinau aš, kaip advokatai aria, kokia atsakomybė ant jų pečių. Nenoriu senatvėj tokio vargo“, – purtosi ji.

Ateina paverkti ir išsipasakoti

Visą pusmetį mažiau nei įprasta darbo turėjusi L.Dūdienė didžiausio klientų antplūdžio paprastai sulaukia Kūčių vakarą.

Tuo metu, kai visi po darbų skuba namo ir dengia šventėms stalą, kasmet atsiranda vienišių ar artimųjų atstumtų, kurie tokį vakarą jaučiasi itin nykiai.

„Būtų gerai, kad tokiu metu dirbtų budintys psichologai ir psichiatrai. Tiems, kas švenčių išvakarėse pas mane ateina, ne kortų ženklai rūpi – žmonėms mirtinai reikia išsipasakoti.

Būna, deda 5 litus ant stalo, o pasiryžęs sėdėti čia tris valandas, iškrapštyti neįmanoma. Moterys dažniausiai būna su vyrais susipykusios. Tokias klientes per jėgą varau namo, sakau, antgamtinės jėgos taip liepia, kad per Kūčias susitaikytumėte“, – sako L.Dūdienė.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko