Savadarbis traktorius Lietuvoje? Nebent per orlaivių registrą!

1/1
Teksto dydis:

Dūžta seni mitai. Daugelį metų lėktuvas buvo laikomas kone sudėtingiausia mašina, tačiau dabar jį pralenkė tėviškės laukų traktorius. Darbėnų (Kretingos r.) gyventojas Juozas Kubilius sukonstravo nedidelį traktoriuką, tačiau jam teko labai nusivilti: nuvykęs pas rajono Žemės ūkio skyriaus traktorių registravimo specialistą sužinojo, jog niekas jo mašinos neregistruos. Mat Lietuvoje jau keletą metų galioja tvarka, neleidžianti registruoti savadarbių traktorių.

Taigi iš savo kiemo Darbėnų miestelyje iki lauko J.Kubilius nenuvažiuos, nes jį gali nubausti Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai. Žmogus taip susikrimto, kad net atsisakė susitikti su „Ūkininko patarėjo“ žurnalistu. Ir ne juokas: savadarbiai lėktuvai Lietuvoje oficialiai registruojami ir jais skraidyti galima, o važiuoti keliu savadarbe mašina – ne!

Triūso neįvertino

J.Kubilius traktorių konstravo ne iš kokio metalo luito, o, kaip ir daugelis panašių auksarankių, pasitelkdamas kitų transporto priemonių agregatus bei mazgus. Štai variklį įsodino iš lengvojo automobilio „Volkswagen Passat“, priekinis tiltas – iš sovietinio LUAZ, nestinga detalių ir iš kito to laikotarpio visureigio UAZ, vairo kolonėlę su stiprintuvu įmontavo iš lengvojo automobilio BMW. Varomuosius ratus užmovė traktorinius, nuo T-25, o priekinius – lengvojo automobilio.

Savo traktoriaus vairą J.Kubilius gali sukinėti vienu pirštu, stabdoma visais keturiais ratais, traktorius išvysto 40 km/val. greitį, o išvaizda mažai kuo skiriasi nuo gamyklinio. Ši technika traukia priekabą, kultivatorių, plūgą, o žiemą, primontavęs buldozerio peilį, kieme stumdė sniegą. Meistras žada pasigaminti ir vagotuvus, tada galėtų dirbti visus nedidelio savo ūkelio darbus.

Traktoriaus konstravimas J.Kubiliui kainavo viso labo pusketvirto tūkstančio litų, tačiau net ir keleriopai sumokėjęs už šios technikos techninių galimybių išbandymus, darbėniškis negalėtų jos oficialiai įregistruoti. Apie tai jam pranešė už techniką atsakingi rajono Žemės ūkio skyriaus specialistai. Taigi į gatvę ar kelią darbėniškio traktorius išvažiuoti negalės, nes jį nubaus Eismo priežiūros tarnybos tvarkdariai. Į savo dirvas teks rangytis pagrioviais patvoriais...

Draudimų tvarka

Dar ne taip seniai konstruktoriai mėgėjai galėdavo įregistruoti savo traktorius ar kitas savaeiges mašinas, išbandę jas Valstybinėje mašinų bandymo stotyje, ir niekas neturėjo teisės jų bausti važiuojant bendro naudojimo keliais. Prieš keletą metų tvarka pasikeitė, o J.Kubilius, pradėdamas konstruoti, tuo nepasidomėjo. Todėl liko it musę kandęs, į savo laukus turės važiuoti apsidairydamas, o gal net pasiųsdamas pirma savęs kokį žvalgą.

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Vincas Andriuškevičius patikino, kad įregistruoti savo gamybos traktorių pagal dabar galiojančią tvarką mūsų minimas ūkininkas jokių galimybių neturi.

„Nauja tvarka galioja apie trejus metus, todėl ūkininkas, pradėdamas šį darbą, tikrai galėjo susižinoti, kokios jo traktoriaus naudojimo perspektyvos. Dabartinis draudimas susiję su sauga. Anksčiau leisdavome registruoti, bet gavome labai daug siūlymų ir prieštaravimų, ypač iš Susisiekimo ministerijos, kad nereikėtų tokių dalykų toleruoti, nes tai nesaugu. Pakanka traktorių, kuriuos gamina gamyklos, netrūksta ir senų ar nebrangių naujų, standartinių, kurie pripažinti saugiais. Juk iš tikrųjų traktorius nėra taip paprastai išleidžiamas į rinką, visi gaminiai privalo atitikti nustatytus reikalavimus, tam tikras taisykles, yra 23 direktyvos, kurių privalu laikytis. Ir jeigu žmogus savo paties pasigamintą traktorių pagal visas direktyvas turėtų patikrinti ir išbandyti, jam tai kainuotų daugiau už naują traktorių. Turėtų būti atliekami įvairūs saugos bandymai, pradedant keliamu triukšmu, šviesomis, vairuotojo darbo erdve, išmetamaisiais teršalais ir t.t., - vardijo V.Andriuškevičius.

Paklaustas, gal ministerija disponuoja statistika, iš kurios būtų matyti, kad, naudojant savadarbius mechanizmus, įvyksta daugiau nelaimingų atsitikimų negu gamyklinius, valdininkas atsakė, jog statistikos rinkimas – ilgas ir sunkus darbas, tokios statistikos nėra, bet „buvo tokių signalų“.

„Tai susiję ne vien su Lietuva. Esame Europos Sąjungos erdvėje, ir toks pagamintas traktorius, jeigu jį įregistruotume, nesunkiai galėtų atsidurti Ispanijoje ar Portugalijoje, o pagal jų normas jis būtų nesaugus, kitose šalyse tokie savadarbiai traktoriai negaminami. Jam neabejotinai turėtume taikyti lengvatinius reikalavimus, bet tada kyla klausimas, kuo jis geresnis už kitus, kad galime leisti juo naudotis? - tikino ministerijos darbuotojas.

Ir čia pat pridūrė, kad po savo kiemą ir dirvas, neišvažiuodamas į kelius, tokio traktoriaus savininkas važinėti gali.

Ar tai nėra konstruktorių kūrybinės minties slopinimas? „Gali būti, tačiau taip jau buvo padaryta. Jeigu J.Kubilius atliktų visus tikrinimus ir matavimus, gal ir galima būtų pabandyti padaryti, bet tai brangiai jam kainuotų, - teorinę galimybę lyg ir įvardijo V.Andriuškevičius.

Akivaizdu, kad konstruktorius savo kūrinio į metalo laužą neišmes, bet iš esmės žmogus visą laiką gyvens bijodamas. Iš vienos pusės, jis negalės važiuoti keliu, kita vertus, savo laukuose sukinėtis teisę turės. Tik kaip iki jų nuvažiuoti? Tiesiog tipiška lietuvio situacija, tam tikra „prievolė“ kažko bijoti, gyventi nuolat nerimaujant.

Mėgėjiškais lėktuvais skraido...

Sutikite, lėktuvas visais laikais buvo laikomas techninių pasiekimų viršūne – ką reiškė vien begalės prietaisų piloto kabinoje! Modernus traktorius šiandien tikriausiai mažai atsilieka nuo kelių dešimtmečių senumo orlaivio, tačiau pagal Lietuvoje galiojančią tvarką atrodo, kad mūsų laukų plieninis žirgas yra tobulumo viršūnė, o koks ten padangėje skraidantis metalo karkasas – viduramžių atgyvena.

Smalsumo vedami kreipėmės į Civilinės aviacijos administraciją – mėgėjiškų konstrukcijų lėktuvai tikriausiai neturi teisės nuo žemės pasikelti nė į penkių metrų aukštį? Orlaivių skyriaus vyr. specialistas Kęstutis Leonavičius kiek nustebo, sulaukęs telefono skambučio iš „Ūkininko patarėjo“, tačiau paaiškinus, kokias paraleles žadame nubrėžti, maloniai papasakojo apie savadarbių skraidymo aparatų kultūrą Lietuvoje.

„Savadarbiams lėktuvams, kaip ir visiems eksperimentiniams skraidymo aparatams, nustatyti tam tikri apribojimai. Pavyzdžiui, jie negali skraidyti virš tankiai gyvenamų vietovių, taip pat jie turi pranešti, jeigu įskrenda į skrydžių reguliavimo zoną. Bet pastarasis reikalavimas taikomas visiems lėktuvams, toje zonoje lėktuvą gali valdyti tik piloto licenciją turintis žmogus, žinantis, kaip toje zonoje elgtis. Savadarbių lėktuvų negalima naudoti komerciniais tikslais, negalima už mokestį skraidinti keleivių. Tačiau iš principo paties susikonstruotą lėktuvą galima naudoti įvairioms pramogoms, tokių skraidančių aparatų Lietuvoje yra dešimtys, - sakė K.Leonavičius.

Registruojami savadarbiai lėktuvai turi atitikti mėgėjiškos konstrukcijos orlaivių tinkamumo skraidyti reikalavimus, taip pat bendras visiems orlaiviams taisykles. Ir jokiu būdu nėra kategoriško „ne“ tokiai veiklai, greičiau atvirkščiai.

„Pas mus yra net Savadarbių lėktuvų federacija, su kuria mes bendradarbiaujame. Ir jeigu lėktuvą konstruojantis žmogus palaiko ryšį su federacija, kuri „šefuoja“ tokius mėgėjus, tai ir kaime gyvenantis aistruolis sugeba pasigaminti lėktuvą, didelių problemų jam nekyla, - patikino orlaivių specialistas.

Taigi galimybė skraidyti savadarbiu lėktuvu yra. Beje, Laivybos inspekcijoje buvome patikinti, kad leidžiama naudotis ir savadarbėmis motorizuotomis plaukiojimo priemonėmis, tik jų išbandymas sudėtingas – reikia vežti į kaimyninę Lenkiją, todėl retai kas tokiai misijai ryžtasi.

O štai savadarbiai traktoriai Lietuvoje draudžiami. Nebent jiems kas pritaisytų sparnus – įregistruotų Orlaivių registre...

Man patikoNeblogaiMan nepatiko