Černobylio tragedijos padarinius likvidavę ir dėl to sveikatą praradę lietuviai jaučiasi palikti likimo valiai (video)

1/1
Teksto dydis:

Prieš 25 metus įvykusią Černobylio tragediją jos padarinius likvidavusiems žmonės primena visam gyvenimui sušlubavusi sveikata. Daugelis iš tų žmonių neturi galimybių savo lėšomis gydytis, lankytis sanatorijose, o valstybė jiems skyrė tik vienkartines išmokas. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas teigia, kad visi žmonės lygūs, todėl černobyliečiai neturėtų reikalauti išskirtinių sąlygų ir lengvatų.

Žiūrėkite reportažą.

Tragedijos padarinius likvidavę vyrai teigia išskirtinių sąlygų bei lengvatų ir nereikalaujantys. Jie esą tik nori gauti galimybę gyventi visavertį gyvenimą, nesibaiminant, kad ši diena gali būtų paskutinė.

Prieš 25 metus, balandžio 26 dieną, dėl netinkamai suplanuoto bandymo 4-ajame bloke Černobylio atominėje elektrinėje nugriaudėjo sprogimas. Į avarijos vietą buvo pasiųsti tūkstančiai vyrų, maždaug 7 tūkst. iš jų – lietuviai.

Ta diena pakeitė ir vilniečio Antano Turčino gyvenimą. Vyras su apmaudu prisimena balandžio 26-ąją ir po jos ėjusius nerimo ir sunkaus darbo radioaktyvioje zonoje mėnesius.

„Radiacijos lygis ir sąlygos buvo pavojingos, tai aš pajutau pats. Nors aš pats vykdamas į ten tikrai neturėjau jokių problemų dėl kvėpavimo takų. Ten pabuvęs, po dviejų savaičių pradėjau sunkiai kvėpuoti. Ir jeigu pradėdavau kalbėti, paprasčiausiai pradėdavau dusti“, - prisimena Černobylio avarijos likviduotojas Antanas Turčinas.

Sušlubavus sveikatai, vyras pradėjo ieškoti, kas Černobylyje galėtų jį pakeisti. Paieškos truko pusantro mėnesio, tiek jis dar privalėjo dirbti didelės radiacijos zonoje. Černobylio tragedijos vyrui neleidžia užmiršti nuo tada išsivysčiusi bronchinė astma ir visam gyvenimui prarasta sveikata.

Tačiau didžiausią apmaudą vilniečiui kelia ne tai. Jis susitaikytų su silpna sveikata, jei turėtų galimybę sustabdyti jos blogėjimą. Vyras sako pats negalintis sau leisti vykti į sanatoriją, o valstybė Černobylio avarijos likviduotojams skyrė tik vienkartines išmokas. Sanatorinį gydymą įpareigotos apmokėti savivaldybės, kurios pinigų tam neskiria.

„Ir dabar yra vyriausybės nutarimas, kad tu turi teisę gauti sanatorinį gydymą, jei savivaldybė padengia, o savivaldybė pinigų neskiria tam dalykui“, - sako A.Turčinas.

Valdantieji teigia, kad visi žmonės lygūs, todėl Černobylio tragedijos padarinius likvidavę ir dėl to sveikatą praradę žmonės neturėtų reikalauti išskirtinių sąlygų. Esą pakanka, kad valstybė juos draudžia privalomuoju sveikatos draudimu.

„Jeigu darysime išimtis šitiems žmonėms dėl sanatorinio gydymo, kažkokių tyrimų papildomai, lengvatų, tai tada mes irgi turim labai daug kategorijų žmonių, kurie irgi nusipelnę valstybei. Prieisim prie to, kad kažkas pasiūlys, kad ir Seimo nariams reikia išimtis padaryt. Tai manau, kad ta sistema yra socialiai teisinga“, - mano Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Viešėdamas Ukrainoje, Černobylio tragedijos minėjime premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuva iš viso jau yra skyrusi per 25 milijonus litų Černobylyje nukentėjusių žmonių vienkartinėms išmokoms ir valstybinėms pensijoms. Černobyliečiai mano, kad šie skaičiai – iš piršto laužti.

„Manau, Kubilius čia pasikarščiavo ar norėjo pasirodyti labai patraukliai prieš pasaulio valstybes. Ne visi yra pripažinti oficialios valdžios, kad jų susirgimai susiję su Černobyliu“, - sakė Pranas Paškevičius, Lietuvos judėjimo „Černobylis“ pirmininkas.

1986 ir vėlesniais metais Černobylio tragedijos pasekmes likvidavo per 7 tūkst. lietuvių. Maždaug tūkstančio iš jų nebėra tarp gyvųjų. Mažiausiai dviem tūkstančiams prie sprogusios Černobylio jėgainės dirbusių lietuvių nepataisomai sužalota sveikata, didelė dalis jų neteko viso ar dalies darbingumo.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko