Buvęs Bogotos meras A.Mockus atskleidė, ko lietuviams trūksta iki visiškos laimės (nuotraukos)

1/9
Teksto dydis:

Lietuvoje viešintis Kolumbijos lietuvis filosofas ir politikas Antanas Mockus tikino, kad lietuviai dar neišsilaisvino iš sovietinės praeities pančių. Buvęs Bogotos meras teigė, kad Lietuvos piliečiams trūksta pilietiškumo ir pasitikėjimo savo jėgomis.

Pernai į Kolumbijos prezidento postą kandidatavęs A.Mockus sakė šiuo metu užsiimantis akademine veikla ir politinių ambicijų pastaruoju metu nebrandina. Prieš penkerius metus Vilniaus miesto mero postą kviestas užimti filosofas patikino, kad nemąsto nei apie mero, nei prezidento postus.

Pasidarė jautresnis

Ekscentrišku elgesiu pagarsėjęs politikas teigė, jog tik neseniai jautriau pradėjo vertinti aplinkinių nuomones: „Buvau niekšelis. Socialinis pripažinimas yra labai svarbus, juk tu priklausai nuo aplinkinių žmonių paramos. Anksčiau nesidomėdavau, ką apie mane kalba, dabar pasidariau jautresnis.“

A.Mockus pažymėjo, jog šio bruožo trūksta ir lietuviams. Šiuo metu akademine studija, lyginančia aštuonių Kolumbijos bei kitų Pietų Amerikos šalių socialinę padėtį, užsiėmęs filosofas stebisi, jog jo tautiečiai laiko save itin laimingais žmonėmis, nors jų netenkina nei politinė, nei ekonominė aplinka.

„Kolumbijoje apie 80 proc. žmonių mano, kad valdžios atstovai korumpuoti. 55 proc. teigia, jog aplinkiniai žmonės linkę apgauti, yra nesąžiningi. Tačiau kartu esame ir labai dideli nacionalistai, pilietiškumo jausmas labai stiprus“, – A. Mockus pristatė savo rengiamos studijos išvadas.

Lietuviai tapo perdėm kuklūs

Kolumbijos lietuvis prisipažino užaugęs stipriai tikinčioje šeimoje. „Gavau stiprias katalikiškas tradicijas, kartu ir didelį gėdos jausmą“, – prisipažino A.Mockus, pridurdamas, jog ir daugelis lietuvių nesugeba pasitikėti savimi ir yra linkę kaltinti save, o ne aplinkybes.

„Nepriklausomybės pradžioje buvo didelis pasitikėjimas savimi. Jo dėka buvo susidorota su okupacija. Tada sekė realizmo laikotarpis – lietuviai vėl užsisklendė, vėl tapo kuklūs, supanašėjo su kitų Europos šalių piliečiais“, – pastebėjo filosofas.

A.Mockaus teigimu, šiuolaikinei Lietuvai trūksta susidomėjimo savo šalies padėtimi bei entuziazmo veikti, fantazuoti.

Panašesni į japonus

Politikas ir filosofas pažymėjo, jog daugeliui pokyčių šalyje trukdo ir asmeninis kiekvieno polinkis kaltinti save, kas skatina užsisklendimą, nenorą socializuotis. Pasak Kolumbijos lietuvio, itin stiprus gėdos jausmas taip pat yra trukdis vadintis laimingais piliečiais. „Kolumbijoje dėl nesėkmių linkstama kaltinti kitus, Japonijoje žmogus kaltina save. Lietuviai yra arčiau japonų, ir tai nėra gerai“, – teigė A.Mockus.

Filosofo teigimu, gėdos jausmas tvyro daugelyje postsovietinių valstybių. Itin darbingais laikomi lietuvaičiai, užuot pasidžiaugę tiek asmeniniais, tiek valstybinio lygio pasiekimais, yra linkę reikšti nepasitenkinimą ir nesidžiaugti esama situacija.

Pasak A.Mockaus, Lietuvos piliečiai yra perdėm susirūpinę savo socialine padėtimi, darbu – draugams, šeimai ir laisvalaikiui neskiria itin didelio dėmesio. „Kitu pirmoje vietoje žmonėms yra šeima, antroje draugai, trečioje darbas. O Lietuvoje vos ne svarbiausiu laikoma darbo vieta. Žmogus taip negali gyventi“, – tikino filosofas.

A.Mockaus manymu, šis aspektas ir trukdo žmonių socializacijai, aktyvesniam pilietiškumui. „Mano svajonė, kad lietuviai ne tik darbui atiduotų save. Kad prisimintų šeimą, draugus, religiją ir laisvalaikį“, – atsisveikindamas su žurnalistais palinkėjo A.Mockus.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko