Įsiūlyti darbą – misija neįmanoma

1/1
Teksto dydis:

Lietuvoje darbai mėtosi tiesiog gatvėje. O svarbiausia – neatidėliotini darbai. Tuo įsitikinau vakar rytą pačiame Vilniaus centre klampodamas sunkiai išbrendamais šaligatviais.

Maždaug dviejų kilometrų ruože – vos pora semtuvais ginkluotų žmonių, stojusių į nelygią kovą su išvakarėse miestą užvertusiu sniegu. Akivaizdu, kad sniego kasėjų reikėtų penkis kartus daugiau.

Kur ta armija darbo niekaip nerandančių žmonių? Juk jeigu kiekvienas pašalpą gaunantis bedarbis būtų priverstas už ją padirbėti (pavalyti sniegą, pagrėbti lapus, patvarkyti parkus), miestai blizgėtų.

Esi sveikas ir gauni 500 litų pašalpą? Būk malonus, už tai bent valandą per dieną pamojuok kastuvu ar grėbliu. Galėsi pasigirti, kad esi labai gerai mokamas darbuotojas. Argi daug pažįsti žmonių, kurie per tokį trumpą laiką uždirba tokius pinigus?

Tačiau taip samprotauti gali tik visiškas nenuovoka. „Viešiesiems darbams organizuoti nėra lėšų”, – skėsčioja rankomis valdininkai.

Užtat pašalpoms jų – per akis. Vien per šių metų sausį Lietuvos bedarbiams išmokėta 23,9 mln. litų. Per praėjusius metus – 321,1 milijono.

Tačiau bedarbio pašalpas moka „Sodra”, o gatvių tvarkymu rūpinasi savivaldybės. Manote, kad šios įstaigos turi susėsti prie vieno stalo ir susitarti, kaip geriau panaudoti tuos šimtus milijonų litų? Tuomet nieko nenutuokiate apie mūsų socialinės apsaugos sistemą.

Dažnai į viešuosius darbus siunčiami tie, kuriems socialines pašalpas moka savivaldybė. Paprastai tie žmonės turi darbą, tačiau jų pajamos – labai menkos. Todėl savivaldybė skurdžiams skiria šiokias tokias išmokas, už kurias jie privalo atidirbti.

Tačiau priversti bedarbį griebtis tiesiog gatvėje besimėtančio darbo – misija neįmanoma. Čia pats velnias išsisuktų kojas.

Verčiau jau jas šiek tiek sušlapti klampojant per pusnis.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko