Zarasai kedena plunksnas

1/1
Teksto dydis:

„Melsvos Lietuvos akys”, „Lietuvos Suomija” – kaip tik žmonės nevadina unikalaus, net 300 ežerų garsėjančio Zarasų krašto. Šį savaitgalį 80 metų kurortines tradicijas turintys Zarasai pradeda vasaros sezoną.

„Nerk į Zarasus!” – kviečia ženklas prie įvažiavimo į miestą.

Naujasis vasaros sezonas bus pasitiktas gausybe renginių, kuriuos zarasiškiai ir svečiai galės aplankyti nuo šio penktadienio popietės iki šeštadienio vėlyvo vakaro.

Dvi dienas truksiantis kultūros ir sporto renginys skelbia, kad „Gražūs Zarasai tarytum vasara 2012”.

Čia vyks vandens sporto šventė, jaunųjų menininkų forumas „Menas prie vandens”, literatūrinis renginys „Poezijos pavasarėlis”, skulptorių pleneras, koncertai scenoje ir ant vandens, o pagrindinėje miesto aikštėje – įvairių šokių vakarai.

Investuota per 10 milijonų

Pastaruosius keletą metų Zarasuose virte virė darbai – į turizmą ir su juo susijusią infrastruktūrą buvo investuota daugiau nei 10 milijonų litų.

Nors pagrindiniai miesto gražinimo darbai baigti pernai vasarą, tik šiemet pirmąkart miesto svečiai galės viską apžiūrėti ir pasimėgauti teikiamomis paslaugomis.

Atsinaujinę Zarasai poilsiautojus pasitinka miesto centrą juosiančio Zaraso ežero sutvarkyta pakrante, kurios ilgis – 1,4 kilometro, kvapą gniaužiančiu vaizdu iš apžvalgos rato, iškilusio virš ežero 17 metrų.

Visi galės išmėginti naujai įsigytą vandens pramogų inventorių – valtis, vandens dviračius, baidares, net vienviečius burinius laivelius, kurių nuomos kaina valandai – tik 5–10 litų.

Miestas – kaip vėduoklė

Kompaktiškai išsidėsčiusiuose Zarasuose beveik neprireiks automobilio. Visus įdomiausius objektus – miesto centrą ir Zaraso ežero salą lengva apžiūrėti pėsčiomis ar minant dviratį.

Zarasai – vienintelis miestas Lietuvoje, kurio planas vėduoklės formos. Jį lėmė šiauriniame gale suapvalinta Sėlių aikštė, penkios vėduoklę formuojančios spindulinės ir keturios žiedinės laužtinės gatvės.

Zarasai iš visų XIX a. pagal projektinius planus formuotų Lietuvos miestų ir miestelių išsiskiria dar ir tuo, kad senasis, savaime susidaręs miestelis buvo pamažu nugriautas, o jo vietoje pagal planą pastatytas naujas miestas.

Bet šiame plane visai nebuvo paisoma ežerų kontūrų, banguotos ir raižytos vietos, todėl miestui skirtoje teritorijoje tilpo dalis vėduoklės, o kitas miesto plotas atrodo lyg apsemtas vandens.

Paslaugų kainos nesikandžioja

„Palanga, Druskininkai yra kurortai, galintys priimti daugybę turistų ir siūlantys įvairiausių pramogų. Daugelis jau yra įpratę atostogas leisti šiuose kurortuose.

Norinčius keisti tradicijas, ieškančius naujovių kviečiame „Nerti į Zarasus” – atrasti idilišką gamtą, o kartu gauti gerų ir palyginti nebrangių paslaugų”, – poilsiautojus viliojo Zarasų rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir plėtros skyriaus vedėja Ingrida Tatarūnė.

Jos teigimu, Zarasai patraukliausi jaunai šeimai, turinčiai ne per didžiausią piniginę. Nakvynės kainos čia siekia 20–40 litų vienam žmogui, papietauti vietos kavinėse kainuoja 10–15 litų.

„Susumavus išlaidas turiningą savaitgalį šiame ežerų krašte 150 kilometrų nuo Vilniaus dviese galima praleisti už 300 litų, įskaitant ir kelionės automobiliu išlaidas”, – suskaičiavo I.Tatarūnė.

Šiuo metu Zarasų rajone veikia 48 kaimo turizmo sodybos, dažnoje iš jų galima gauti ne tik nakvynės, pirties paslaugas, bet ir natūralaus naminio maisto – ką tik ežere pagautų žuvų, kiaušinių, daržovių.

Pačiame Zarasų mieste apgyvendinimo paslaugas jau teikia aštuonios sodybos ir svečių namai, vos už 20 litų naktį galima praleisti Jaunimo nakvynės namuose, o mėgstantiems keliauti su nameliais ant ratų ar palapinėmis siūloma apsistoti pora kilometrų nuo miesto įsikūrusiame kempinge prie Zaraso ežero.

Miestas turi savo legendą

Kalbininko Kazimiero Būgos teigimu, Zarasai yra iš sėlių kalbos atėjęs vietovardis: sėliškai „ezaras” – ežeras, o Zaraso ežeras vadinosi „Ezerasas” arba „Ezarasas”. Iš ežero pavadinimo pamažu radosi ir miesto pavadinimas – iš pradžių Azarasai, o paskui ir Zarasai.

1919 m. miestas gavo naują lietuvišką vardą Ežerėnai – norėta vietovardį sulietuvinti, mat nuo XVI a. pradžios lenkiškai buvo rašoma „Jeziorosy” („jesioro” – ežeras). Bet 1929 m. oficialia miesto vardo forma pripažinta Zarasai.

Legenda pasakoja, kad kadaise ant didelės kalvos gyvenusi milžinų šeima, kurioje augęs milžinukas Azerasas. Vieną dieną šeima išėjusi į mišką. Milžinukas taip pasislėpė, kad tėvai nesugebėjo jo rasti. Jie šaukę – „Azerasai! Azerasai! Azarasai!”, o aidas kartojęs „Zarasai! Zarasai! Zarasai!”. Vėliau ant kalvos apsigyvenę žmonės įkūrė miestą ir pavadino jį Zarasais.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko