D.Grybauskaitės pokalbis su A.Merkel - apie eurą Lietuvoje

1/4
Teksto dydis:

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį Erfurte susitiko su Vokietijos federaline kanclere Angela Merkel.

Dvišaliame darbo susitikime aptartas Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas, verslo ir ekonominių ryšių stiprinimas, energetinio saugumo klausimai. Prezidentė su Vokietijos kanclere taip pat kalbėjo apie Lietuvos perspektyvas 2015 m. įsivesti eurą ir Rytų partnerystės programos svarbą.

Ekonominė Lietuvos žmonių gerovė ir finansinis stabilumas, pasak Prezidentės, neatsiejami nuo visos ES sėkmės. Bendradarbiavimas su Vokietija tiek dvišaliu, tiek europiniu lygmeniu padeda rasti geriausius mūsų žmonėms sprendimus.

„Vokietija yra patikima Lietuvos sąjungininkė Europoje sprendžiant ekonominio, finansinio ir energetinio saugumo klausimus. Tvirti dvišaliai ekonominiai ryšiai su Vokietija atveria naujas galimybes Lietuvos žmonėms plėtoti skaidrius verslus, turėti prognozuojamas eksporto rinkas, kurti naujas darbo vietas, atsakingai tvarkyti šalies finansus. Tai mūsų ekonominio saugumo ir stabilumo garantas“, – pranešime spaudai cituojama prezidentė.

Lietuvos prekybos partnerių sąraše Vokietija yra antroje pagal prekybos apyvartą ir yra trečia didžiausia investuotoja mūsų šalyje – pernai tiesioginės Vokietijos investicijos Lietuvoje siekė 4,3 milijardo litų.

Pasak prezidentės, Vokietija tvirtai remia ir Lietuvos energetinio savarankiškumo siekius bei Trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimą, kuris leis sukurti konkurencingą energetikos rinką ir užkirs kelią neteisingoms energijos kainoms. Vokietijos energetikos kompanija „E.ON“ taip pat palaiko Lietuvos pozicijas derantis su „Gazpromu“ dėl mažesnių dujų kainų.

Prezidentė su Vokietijos kanclere taip pat kalbėjo apie Lietuvos siekį kitąmet įsivesti eurą. Šį pusmetį 18 euro zonos šalių, įvertinusios Lietuvos ekonomikos raidą ir perspektyvas, išsakys savo nuomonę, ar Lietuva yra pasirengusi eurui. Vokietija remia Lietuvos pastangas įstoti į euro zoną ir yra pasirengusi palaikyti Lietuvos narystę euro zonoje, jei mūsų šalis atitiks Mastrichto kriterijus.

Galutinį sprendimą dėl Lietuvos prisijungimo prie euro zonos ES finansų ministrai turėtų priimti šių metų viduryje. Pasirengimas eurui, Prezidentės teigimu, apsaugos šalį nuo finansinio populizmo ir užtikrins atsakingą elgesį su valstybės pinigais.

Svarbi ES pozicija

Krizę Ukrainoje su Vokietijos kanclere A.Merkel šeštadienį aptarusi Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi aktyviai tarpininkauti prezidentui Viktorui Janukovyčiui derantis su opozicija dėl konstitucinių reformų ir išankstinių rinkimų.

„Mūsų nuomonės sutapo, kad Europa turi dalyvauti aktyviai tarpininkaujant tarp pozicijos ir opozicijos, kaip išspręsti politinę krizę šalyje“, - BNS telefonu iš Vokietijos sakė prezidentė.

Lietuvos prezidentė sakė, kad Ukrainai buvo skirta daug dėmesio per dvišalį susitikimą su A.Merkel Erfurto mieste.

Pasak D.Grybauskaitės, Europa turi užimti vieningą poziciją, o tarpininko vaidmuo patikėtas ES vykdomajai institucijai Europos Komisijai.

„Europa turi kalbėti vienu balsu. Europos Komisija yra įpareigoti būti tokiu tarpininku. Būtina spręsti šią problemą politinėmis priemonėmis, padedant abiem pusėms žinoti, ko jos nori, galutinai siekiant tiek Konstitucijos pokyčių, tiek išankstinių rinkimų“, - sakė Lietuvos prezidentė.

Ukrainos opozicija ragina prezidentą V.Janukovyčių atsistatydinti, arba bent atsisakyti dalies savo įgaliojimų ir paskirti naują provakarietišką vyriausybę.

46 mln. gyventojų turinčią Ukrainą lapkritį apėmė didžiausia krizė per nepriklausomybės laikotarpį, kai V.Janukovyčius viršūnių susitikime Vilniuje atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su ES, spaudžiant Rusijai. Šis sprendimas išprovokavo protestus, kurie jau pareikalavo kelių žmonių gyvybių.

Nedarbo problema - viena skaudžiausių

Susitikime taip pat kalbėta apie tiek Lietuvai, tiek ir visai Europos Sąjungai skaudžiausią – nedarbo mažinimo problemą. Prezidentės teigimu, ES yra numačiusi finansines priemones jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti, struktūrinę paramą regionų plėtrai, socialinės atskirties mažinimui.

Jeigu ši parama bus panaudota skaidriai ir efektyviai, realią jos naudą pajus kiekvienas žmogus. Vokietijos patirtis sprendžiant jaunimo užimtumo problemas, pasak Prezidentės, gali tapti pavyzdžiu ir Lietuvai bei kitoms ES šalims.

Kanclerės kvietimu garbės viešnios teisėmis Prezidentė dalyvavo ir A.Merkel vadovaujamos didžiausios Vokietijoje politinės jėgos – Krikščionių demokratų partijos kongrese, kur buvo aptariamos aktualiausios ES problemos.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko