Kostiumuotų nusikaltėlių gudrybes komisarė gliaudo lyg matematikos lygtis

1/3
Teksto dydis:

Komisarės Rimos Zieniuvienės kabinetas dažnai pakvimpa brangiais kvepalais. Jos duris varsto kostiumuoti sėkmės džentelmenai, padarę, atrodytų, sėkmingą karjerą, atostogaujantys tolimų šalių kurortuose ir važinėjantys gerais automobiliais.

Kartais jie kviečia pareigūnę į pasimatymus ir žeria jai komplimentus. Jos „klientai“ – ne primityvūs ar žiaurūs. Tai inteligentiški nusikaltėliai.

Nusikaltimai, kuriuos tenka narplioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų skyriaus pirmojo poskyrio viršininkei komisarei Rimai Zieniuvienei ir jos vadovaujamo poskyrio tyrėjams – ne nužudymai, plėšimai ar kūno sužalojimai, o painūs matematiniai labirintai.

Sukčiavimai, svetimo turto pasisavinimai ir iššvaistymai, apgaulinga ir aplaidi buhalterinė apskaita, neteisėti sandėriai ar turto iššvaistymas – tai dažniausios bylos, su kuriomis tenka susidurti R. Zieniuvienei.

Tyrėjus laiko kvailesniais už save

Ekonominį išsilavinimą turinti R. Zieniuvienė į policiją atėjo maždaug prieš dvidešimt metų. Iš karto moteris dirbo tardytoja.

„Kartais, po kai kurių apklausų, norėdavosi nusiprausti. Visko prisiklausydavau, daug girdėjau. Dabar situacija – kita“, - prisiminė komisarė. Aukštąjį išsilavinimą turintys inteligentai – su tokiais žmonėmis tenka dirbti komisarei. Nors ekonominiai nusikaltimai – painūs, tačiau jie taip pat yra įdomūs. Išgliaudyti tokį nusikaltimą – it išspręsti painų galvosūkį.

„Kartą vienas verslininkas man tiesiai šviesiai išrėžė: „Jūs čia nieko nesuprasit.“ Tačiau dabar ši byla jau teisme. Vadinasi, supratome.

Iš tiesų būna nusikaltimų, kur visų pirma turi suprasti ir išsiaiškinti – kur yra tas nusikaltimas. Tai yra daug buhalterinės apskaitos dokumentų, sutarčių ir šūsnys bankinių pavedimų, nes bet koks pinigų judėjimas yra pagrįstas sandėriu ir įformintas buhalterinės apskaitos dokumentais, mokestiniais pavedimais. O jų – labai daug.

Nėra taip, kad dingo, tarkim, milijonas litų ir nežinia kur. Yra šimtai bankinių pavedimų, ir reikia surasti, kuris sandoris yra realiai neįvykęs. Tokioms byloms reikia labai daug laiko ir kantrybės“, - pasakojo R. Zieniuvienė.

Apklausai ruošiasi kelias dienas

Tirti finansines bylas pareigūnams pagelbėja ir įvairūs specialistai bei ekspertai. Tačiau, palyginti su primityviais nusikaltėliais, R. Zieniuvienė sako, kad kostiumus dėvintys inteligentai meluoja ir daugiau, ir profesionaliau.

Be to, komisarei tenka susidurti ir su garsiausiais Kauno advokatais. Juos pinigų turintys įtariamieji samdosi gynybai.

Apklausai tyrėja ruošiasi kelias dienas. Taip pat elgiasi ir kiti jos kolegos. „Ekonominių nusikaltimų bylos – ne kūno sužalojimas, ne menka vagystė. Todėl apklausoms reikia ruoštis kruopščiai ir ilgai“, - sakė R. Zieniuvienė.

Tačiau ar moteris jaučiasi tvirtai prieš žodžio meistrus – geriausius šalies advokatus? „Jaučiuosi tvirtai. Nes jei nebūsi tvirtas, nebūsi tikras, jie tą pajus greičiau, nei, galbūt, išsiduosi. Tai žmonės, turintys daug teisinės ir gyvenimiškos patirties bei išminties.

Žinoti ir perprasti nusikaltimo schemą yra labai svarbu. Turi išmanyti bylą, visą sukčiavimo mechanizmą. Antraip gynėjai iš karto supras, kad tu nesupranti bylos esmės“, - kalbėjo pašnekovė.

Dėl finansinių nusikaltimų įtariami žmonės dažnai vilkina apklausas – jie daug dirba, išvyksta į komandiruotes užsienyje arba serga.

„Savo nenorą ateiti jie „pridengia“ kultūringai, yra mandagūs. Tačiau ir pagauti juos meluojant – kur kas sunkiau nei vadinamose buitinėse bylose. Tie žmonės protingi. Juk jie sugebėjo ne tik sukurti savo verslą, tačiau ir visą sukčiavimo mechanizmą. Kalbant su tokiais žmonėmis atrasti tą vietą, kurioje jie paslystų, yra šimtą kartų sunkiau, nei buitiniuose nusikaltimuose“, - pasakojo komisarė.

Kartais tokie žmonės bando flirtuoti ir su tyrėja. Tačiau kai labai aiškiai jiems parodoma, kad tokia bendravimo forma yra tabu, flirtas ar kvietimai į pasimatymus liaujasi.

Kartais įskundžia kerštaudami

Kai kuriems finansiniams nusikaltimams kelius į teismus nutiesia patys įmonių darbuotojai. Paprastai pareigūnams informacija perduodama po įvykusio konflikto. O šie dažnai įvyksta dėl nepasidalijamų pinigų.

Arba – kur kas žmogiškesnė situacija, kuomet konfliktas įvyko ne dėl pinigų, o dėl asmeninių santykių.

„Juk įmonių finansininkės dažnai būna moterys, o vadovai – vyrai. Visokių situacijų pasitaiko. Tačiau kartais žmonės nesuvokia ir to, kad į teismą teks keliauti abiems pusėms“, - šyptelėjo R. Zieniuvienė.

Kodėl sėkmingai dirbantys verslininkai gviešiasi daugiau ir daugiau pinigų? Greičiausiai todėl, kad jei yra pinigų – kyla pagundos. „Laisvas priėjimas prie pinigų – didžiausia pagunda. Be to, žmonės finansinius nusikaltimus dažnai traktuoja ne kaip nusikaltimus, o kaip verslą“, - sakė komisarė.

Sukiršina ir draugus

Tačiau piniginiai sandėriai, virtę nusikaltimais, yra ne kartą sukiršinę ne tik kolegas, bet ir draugus.

R. Zieniuvienei teko tirti bylas, kuomet draugas iš draugo pasiskolino dideles pinigų sumas.

„Dažniausiai įtariamieji aiškina, kad pinigus investavo, pervedė į kokią nors Rusijos įmonės ar verslininko sąskaitą. Visą šią informaciją reikia patikrinti. Gana dažnai paaiškėja, kad tai – melas, nes nei tokio žmogaus, nei įmonės Rusijoje iš viso nėra“, - pasakojo komisarė.

Nepaisant to, kad pareigūnai moka rusų kalbą, siunčiant teisinės pagalbos prašymus į Rusiją, jiems reikia pateikti oficialų vertimą. Visi šie dalykai užtrunka, todėl tokios bylos nagrinėjamos gana ilgai. Kartais, priklausomai nuo bylos sudėtingumo, tyrimas trunka net metus ar dvejus.

Byla – dėl Kempiniuko Plačiakelnio

Ekonominius nusikaltimus narpliojantiems pareigūnams tenka tirti ne tik didelio masto finansines aferas, tačiau ir kitus nusikaltimus.

Pavyzdžiui, šiuo metu atliekamas tyrimas dėl vaikiškų žaislų Kempiniuko Plačiakelnio ir lėlių Barbių neteisėto prekės ženklo panaudojimo.

Tokių nusikaltimų būna ir daugiau. Ar gavę informacijos, ar savo iniciatyva prekyvietes tikrinantys pareigūnai aptinka neteisėtų prekinių ženklų naudojimą.

Nemažai klastočių randama turgavietėje, taip pat urmo bazėje. Itin populiari sportinė apranga su suklastotu „Nike“ ar „Adidas“ ženklu. Taip pat – rankinės, laikrodžiai.

Kreipiasi ir mokslininkai

Dar viena nusikaltimų rūšis – nusikaltimai intelektinei nuosavybei. „Yra pasitaikę atvejų, kuomet į policiją kreipėsi mokslininkai, kurie skundėsi, kad kiti mokslininkai nukopijavo jų darbus.

Tada pradedamas tyrimas, prašoma specialistų išvadų, sudaromos komisijos. Tiesa, tokių nusikaltimų, palyginti su mokesčių slėpimu, yra kur kas mažiau“, - sakė R. Zieniuvienė.

Kartais pareigūnams teka narplioti ir komercinio šnipinėjimo atvejus. Į teisėsaugininkus kreipiasi įmonių vadovai, kurių darbuotojai nutekino informaciją konkurentams arba patys pasinaudojo sukaupta patirtimi, įkūrė savo verslą ir nuviliojo klientus.

Jei žmogus prieš pradėdamas dirbti įmonėje pasirašė sutartį, jog informacijos niekam neatskleis, tačiau šio įsipareigojimo nesilaikė – tai vadinama pažeidimu. „Tačiau patys žmonės dažniausiai kalti nesijaučia“, - pastebėjo pašnekovė.

Bylos – dėl prekybos internetu

Jei Lietuvoje būtų įkurtas amerikiečių ar anglų internetinės sistemos „eBay“ analogas, pareigūnų pečius apgultų dar daugiau bylų.

Nežinia, kodėl, tačiau pavieniai prekybininkai internetu yra linkę sukčiauti. Žmogus sumoka už prekę, tačiau jos negauna. Tai – vienas populiariausių sukčiavimo internete modelių. Todėl pirkti iš privačių žmonių internetu nėra saugu.

„Nors tokios bylos paprastai yra ištiriamos, tačiau jų tyrimas taip pat užtrunka“, - aiškino R. Zieniuvienė.

Tiesa, pasitaiko atvejų, kai kaltininkas, sužinojęs apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, atsiskaito su apgautuoju žmogumi.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko