Pacientės sukilo prieš gydytoją

1/1
Teksto dydis:

Reta liga – raudonąja vilklige – serganti kaunietė ir jos neįgali sesuo įtaria šeimos gydytoją klastojus dokumentus. Valstybei padaryta žala siekia kelis šimtus litų, tačiau medikės padarytą moralinę žalą senjorės įvertino 40 tūkst. litų.

Laikai, kai gydytojo profesija buvo laikoma prestižine, baigėsi. Nukentėję ar gydytojų darbu nepatenkinti pacientai vis dažniau teisybės ieško teismuose.

71 metų kaunietė Birutė Mockapetrytė ir jos 78 metų sesuo Anelė Gumauskienė įsitikinusios, kad Šilainių poliklinikos šeimos gydytoja Vida Naudžiuvienė klastojo medicininius įrašus A. Gumauskienės sveikatos istorijoje ir tinkamai negydė savo pacienčių.

Moterys net tvirtina, kad vieną jų norima paversti psichikos ligone.

Medikė ginasi iš seserų patirianti psichologinį smurtą.

Ar gali būti, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga taip ir nepasieks teismo, o dviem neįgalioms pensininkėms bus „pripaišyta“ psichikos liga? O gal išties senjorės neturi ką veikti ir ieško net krislelio gydytojos akyje?

Tyrimą nutraukė ne kartą

Dėl dviejų šeimos gydytojos darbu nepatenkintų pagyvenusių moterų skundo Kauno miesto apylinkės prokuratūra prieš metus buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Prokurorui nenustačius nusikalstamos veikos, tyrimas buvo nutrauktas.

Seserys vėl siekė savo, tyrimas buvo atnaujintas ir dar kartą nutrauktas.

Šį prokuratūros sprendimą moterys apskundė Kauno miesto apylinkės teismui, o šis liepos pabaigoje panaikino prokurorų sprendimą.

Atliekant ikiteisminį tyrimą B. Mockapetrytė ir jos sesuo A. Gumauskienė buvo pripažintos nukentėjusiomis ir civilinėmis ieškovėmis.

Žala valstybei – nedidelė

Ikiteisminį tyrimą dėl gydytojos V. Naudžiuvienės prokuratūra pradėjo remdamasi Seimo kontrolieriaus pateikta medžiaga.

Joje teigiama, kad Šilainių poliklinikos gydytoja galimai klastojo dokumentus – medicininius įrašus pacientės A. Gumauskienės sveikatos istorijoje.

Buvo tiriama, ar V. Naudžiuvienė neįrašinėjo joje tikrovės neatitinkančių duomenų, kad ligonė buvo lankoma namuose, jai buvo išrašomi vaistai.

Prokurorams užkliuvo tik vienas faktas: gydytoja A. Gumauskienę apžiūrėjo ir kompensuojamuosius vaistus išrašė vieną dieną, o poliklinikos vidiniuose dokumentuose įrašė kitą datą.

Kauno teritorinės ligonių kasos komisija nustatė, kad tokiu elgesiu gydytoja padarė 614 litų žalą valstybei.

Tuo tarpu Valstybinė medicininio audito inspekcija nustatė, kad poliklinika A. Gumauskienei paslaugas teikė nepažeisdama teisės aktų.

Abi moterys – ligų maišai

A. Gumauskienę slauganti septyneriais metais jaunesnė B. Mockapetrytė įsitikinusi, kad gydytoja savo elgesiu padarė joms moralinės žalos, kurią įvertino 40 tūkst. litų.

Abi seseris būtų galima pavadinti tikrais ligų maišais. B. Mockapetrytė serga reta liga – sistemine raudonąja vilklige. Taip pat yra patyrusi du miokardo infarktus. Paskutinis ištiko prieš kelias savaites.

Nepaisydama silpnos sveikatos, ji sugeba slaugyti seserį A. Gumauskienę, sergančią išemine širdies liga. Po hemoraginio insulto, įvykusio prieš 17 metų, ji iš dalies paralyžiuota. Kas mėnesį seserims reikia vaistų. A. Gumauskienei reikia padėti sugerti vaistus, praustis, apsirengti. „Ji nevaldo kairės kūno pusės“, – sesers būklę apibūdino B. Mockapetrytė.

Kodėl ligonio nelankė?

Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai nagrinėjo net kelerius metus nuo 2008 metų pradžios iki 2011 metų kovo trukusius šių pacienčių ir gydytojos bendravimo epizodus.

B. Mockapetrytė tikino, kad gydytoja jos sesers nelankė devynis mėnesius ir vaistus išrašydavo pacientės neapžiūrėjusi.

„Pagaliau daktarę prisikvietėme, tai išrašė tik širdies darbą palengvinantį preparatą, o nuo aukšto kraujospūdžio ir sąnarių skausmų vaistų neskyrė“, – skundėsi senjorė.

Moteris tikino, kad gydytoja metus nerašė jokių vaistų receptų, o nuo šių metų balandžio iš viso atsisakė tai daryti, kol pacientė pati ateis į polikliniką. Šį pokalbį senjorė turi įsirašiusi diktofonu.

Gydytoja tikino, kad B. Mockapetrytė į namus jos neįleido.

„Jai patogu taip sakyti. Pirmiausia gydytoja turėtų mums paskambinti telefonu, pranešti apie atvykimą. Tačiau dokumentuose parašo, kad buvo atvykusi į namus, bet kas gi tai patikrins?“ – klausė serganti moteris.

Vaistus skyrė neapžiūrėjusi?

Sveikatos priežiūros įstaigų nuostatuose teigiama, kad gydytojas prieš išrašydamas medikamentus pacientą privalo apžiūrėti ir tik paskui užpildyti jo sveikatos istoriją.

„Gydytoja dažnai išrašinėjo vaistus, nors sesers net nelankė, o sveikatos istorijoje rašydavo, kad mūsų namuose buvo. Atsižvelgiant į sesers būklę, ji turėjo būti lankoma namuose, o gydytoja turėjo įsitikinti, ar išrašomi vaistai tinka“, – tvirtino B. Mockapetrytė.

Jos teigimu, sergant išemine širdies liga vaistai negali būti išrašomi formaliai, nes ligonio būklė dažnai keičiasi. Vaistai turi būti derinami, nes vieni gali būti neveiksmingi, o kiti – sukelti šalutinį poveikį.

„Gydytoja tik skubėjo išrašinėti tuos pačius vaistus, o istorijoje pabrėždavo, kad šalutinio poveikio nepastebėjo. Kaip galima jį pastebėti, jei paciento neapžiūri?“ – stebėjosi seserį slauganti senjorė.

Kauno teritorinės ligonių kasos oficialiame atsakyme Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkui Antanui Matului rašoma: „A. Gumauskienė, kuriai nustatyta speciali nuolatinė priežiūra, nuo 2008 metų rugpjūčio 13 dienos iki 2010 metų sausio 7 dienos slaugytojos namuose buvo aplankyta vieną kartą. Šeimos gydytoja pacientės namuose nelankė.“

Suskaičiavo patirtą žalą

Seserys teigė, kad šeimos gydytoja joms padarė neturtinės žalos, ir nori 40 tūkst. litų kompensacijos.

„Mano sesuo negavo tinkamos medicininės priežiūros, gydytoja jos nelankė, neskyrė vaistų, dėl to stipriai pablogėjo jos sveikata. Mudvi pačios iš savo lėšų turėjome pirkti vaistus, kurie turėtų būti kompensuojami 100 procentų“, – pabrėžė B. Mockapetrytė.

Civiliniame ieškinyje rašoma: „Negana to, kad gydytoja savo darbą atliko aplaidžiai ir atmestinai, ji, siekdama nuslėpti šias aplinkybes, melagingai nurodė, kad A. Gumauskienė pageidavo vaistus išsirašyti kas tris mėnesius, gydytoja ją lankydavo namuose, išrašydavo vaistus, paskirdavo tyrimus.“

„Dėl netinkamo paslaugų teikimo, dokumentų klastojimo patyriau didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvau pažeminta, buvo nepaisoma mano orumo, nors kreipiausi į medicinos įstaigą, kuri privalo žmonėms padėti“, – tikino B.Mockapetrytė.

Prabilo apie nesveiką psichiką

Kauno Santakos policijos komisariate ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustos ir nukentėjusiosios, ir gydytoja V. Naudžiuvienė.

„Gydytoja bando visiems įteigti, kad esu neva sutrikusios psichikos, tačiau tokią nesamą diagnozę paneigė net sveikatos apsaugos viceministrė“, – piktinosi B. Mockapterytė.

Ji turi dokumentus, kuriuose viceministrė Janina Kumpienė patvirtina, jog kaunietė nebuvo ir nėra įrašyta į sutrikusios psichikos asmenų įskaitą.

Ar medikę reikėtų atleisti?

Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos Kauno komiteto atstove devynerius metus dirbusi B. Mockapetrytė pažįstama ne vienam su sveikatos sistema kovojančiam kauniečiui.

Senjorė nesupranta priežasčių, kodėl jos šeimos gydytoja taip elgiasi.

„Siekiu, kad ji nešmeižtų ligonių, nedarytų jų kvailiais.

Tokie gydytojai negali dirbti. Ji nori išvengti baudžiamosios bylos, todėl šmeižia ligonius.

Nereikėjo klastoti dokumentų, nereikėtų jokių tyrimų“, – įsitikinusi B. Mockapetrytė.

Paklausta, kodėl tiesiog nepakeičia šeimos gydytojos, ji tikino nenorinti nuleisti rankų ir pasiduoti.

Gydytoja kalta nesijaučia

„Jau porą metų iš šių pacienčių patiriu psichologinį smurtą“, – tikino Šilainių poliklinikoje šeimos gydytoja dirbanti V. Naudžiuvienė.

Ji teigė ne kartą siūliusi B. Mockapetrytei ir A. Gumauskienei atsisakyti jos paslaugų ir ieškoti kitos gydytojos.

„Savo pasirinkimo nekeisti šeimos gydytojo pacientė nemotyvuoja“, – pridūrė gydytoja.

B. Mockapetrytė ir A. Gumuliauskienė vėl laukia ir tikisi, kad dėl jų skundų trečią kartą bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Poliklinika dokumentų taip ir nedavė

Seimo kontrolieriaus įstaiga 2011 metais gavo B. Mockapetrytės skundą dėl Šilainių poliklinikos darbuotojų veiksmų.

Pareiškėja nurodė, kad gydytoja V. Naudžiuvienė nekorektiškai elgiasi su ja ir jos seserimi, taip pat pacientė nepatenkinta teikiamų gydymo paslaugų kokybe.

Kontrolieriaus įstaiga, atsižvelgusi į Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadas, nustatė, kad sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nepažeidžiant teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.

Pareiškėja rašė, kad kreipėsi į Šilainių polikliniką, prašydama leisti susipažinti su ambulatorinėmis kortelėmis, tačiau to padaryti jai nebuvo leista.

B.Mockapetrytės skundas dėl susipažinimo su medicininiais dokumentais pripažintas pagrįstu.

Šilainių poliklinikos vyriausiajam gydytojui Vidmantui Obelieniui Seimo kontrolierius rekomendavo tobulinti asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką, apsvarstyti galimybes poliklinikos procedūras skelbti viešai.

Šias kontrolieriaus išvadas B. Mockapetrytė apskundė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, o ši pavedė skundą iš naujo nagrinėti Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovui Romui Valentukevičiui.

Jis, išnagrinėjęs kaunietės skundo esmę, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko